Darželio adaptacija: svarbiausi klausimai ir psichologės patarimai.

Likus vos kelioms savaitėms iki rudens ir darželio sezono, man vėl kirba širdyje nerimas, kaip Gustui po atostogų seksis sugrįžti į darželį. Nors pernai, labiau viskas gasdino, tačiau tas nerimas širdyje, paliekant vaiką- nedingsta. Todėl, norėdama šiek tiek nuraminti save ir Jus, kreipiausi į psichologę Simoną Velikienę, kuri labai konkrečiai atsakė į pačius svarbiausius klausimus, kaip reikėtų pradėti teisingą adaptaciją ir kaip ją palengvinti bei nuraminti savo vidines emocijas.

 

  1. Artėjant rudeniui, darželio sezonui, tėvai jau ima nerimauti, kaip mažiesiems seksis pratintis prie darželio, naujos aplinkos, naujų veidų. Ar yra kokia formulė, kaip reiktų pradėti nuteikti vaiką artėjantiems pokyčiams jog nebūtų vaikui tai lyg šaltas dušas?

Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad darželis yra naujas etapas vaikui, prie kurio reikėtų pradėti pratinti bent likus 2 savaitėms iki darželio lankymo pradžios. Pradžioje skatinčiau tėveliams kartu su vaiku nueiti prie būsimo darželio, apžiūrėti, kaip jis atrodo, galbūt pažaisti darželio žaidimų aikštelėje. Namuose galima pavartyti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna. Taip pat vertėtų pratinti prie darželio dienotvarkės, kad būtų panašus valgymo, miego, ėjimo į lauką laikas. Galima kartu su vaiku pažaisti, kaip atrodys jo diena darželyje, įtraukiant žaislus. Vaikui būtų naudinga pasakyti, kad darželyje bus daug įvairiausių smagių veiklų ir naujų žaislų, su kuriais galės pažaisti, susipažins su naujais draugais. Taip pat daželyje vaikas išmoks tokių dalykų, kurių dar nemoka, galbūt naujų dainelių, naujų darbelių, žaidimų. Svarbu pabrėžti, kad darželyje bus ne tik linksmybės, bet ten einama ir išmokti tam tikrų dalykų.

  1. Kaip reikėtų pratinti vaiką ir adaptuotis? Ar yra nustatytas laikas, per kiek vaikas turėtų priprasti, nuo kiek laiko praleisto darželyje reikėtų pradėti pratinti ar amžius nuo kada geriausia išleisti vaiką į darželį?

Geriausias laikas, nuo kada vaikas pagal raidą labiausiai yra pasiruošęs darželiui, tai 2, dar geriau 3 metai. Tokio amžiaus vaikas jau gali saugiai atsiskirti nuo mamos, yra savarankiškesnis, dažniausiai geba pats užsisegti užtrauktuką ar sagą, apsimauti batus, savarankiškai pavalgyti, taip pat ilgiau išlaiko dėmesį, gali ilgiau vienas žaisti nei mažesnio amžiaus vaikai. Taip pat vyresnis vaikas gali laikytis tam tikrų socialinių taisyklių, lengviau priimti suaugusiųjų požiūrį. Visgi, vertėtų prisiminti, kad visuomet egzistuoja individualūs skirtumai. Vaikai gali skirtis charakterio savybėmis, temperamentu, todėl vertėtų atsižvelgti į individualią vaiko raidą.

Dažnai tėveliai nerimauja, kad jų vaikas nepripranta prie darželio, daug verkia, sunkiai atsisveikina ir pan., tačiau normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5 – 6 mėn. Vertėtų suprasti, kad vaikui tenka prisitaikyti prie naujos dienotvarkės, naujų žmonių, mažiau skiriamo asmeninio dėmesio, naujų taisyklių, todėl natūralu, kad adaptacija gali užtrukti.

Patartina vos tik pradėjus vaiką vesti į darželį, nepalikti jo iš karto vieno. Pradžioje geriau pabūkite kartu kelias valandas, patyrinėkite kartu aplinką, žaislus, susipažinkite su auklėtojomis ir vaikais, ir palaipsniui ilginkite laiką, tai gali užtrukti iki keletos dienų ar net kelių savaičių. Galite keletai minučių atsitraukti, pasakyti vaikui, kad turite nueiti 10 min. paskambinti ir vėl grįžkite. Svarbiausia, žiūrėkite, kaip jausis vaikas, nes vieni vaikučiai pripranta greičiau, kiti lėčiau.

Labai svarbus šiuo atveju yra tėvų nusiteikimas dėl darželio lankymo. Suaugusieji turėtų būti tvirtai apsisprendę vaiką leisti į darželį ir stengtis kuo mažiau perduoti savo nerimą atžaloms, nes nuo tėvų savijautos labai priklauso ir pačio vaiko savijauta bei elgesys. Labai svarbu, kokią informaciją apie darželį skleidžia tėvai. Jei vaikas jaus tėvelių vidinę ramybę, pozityvų nusiteikimą, tuomet pats vaikas jausis ramus ir drąsus. Jei tėvai pradėję vesti vaiką į darželį pamato, kad vaikas verkia, nenori eiti, ir nusprendžia jo nebevesti, vaikas gali lengvai suprasti, kad kitą kartą, kai jis kažko nenorės, galima paverkti. Tėvai turėtų palaikyti, atjausti ir padrąsinti vaiką, suprasti, kad jam dabar yra iššūkius keliantis laikotarpis, tačiau tvirtai laikytis savo pozicijos ir stengtis nekeisti nuomonės.

  1. Sako, jog vaikai po darželio tampa pikti vakarais, nebe tokie kaip prieš pradedant lankyti naują ugdymo įstaigą, kas tai įtakoja ir kaip įmanoma to išvengti arba sumažinti tuos pykčio protrūkius?

Visų pirma, darželio lankymas yra nemenkas pokytis vaiko gyvenime, todėl nenuostabu, kad tai gali kelti įtampą, nerimą, neigiamas emocijas. Būna, kad vaikai darželyje elgiasi tinkamai, o grįžę namo pratrūksta, pasireiškia pykčiai. Taip gali nutikti, jei vaikas darželyje sulaiko emocijas ir jų neišreiškia, nes tai jam ne tokia saugi vieta kaip namai. Emocijos niekur nedingsta, susikaupusios per dieną, atėjus vakarui jos gali prasiveržti šalia artimiausių žmonių. Žinant tai vertėtų padėti vaikui nemalonias emocijas išveikti aktyvia veikla, tokia kaip pasivažinėjimas dviračiu ar paspirtuku, padūkimas lauke, kamuolio paspardymas ir pan.

  1. Koks turėtų būti atsisveikinimas su vaiku? Ilgas ar trumpas? Laukti kol nustos verkt ar išeit?

Atsisveikinimas su vaiku turėtų būti trumpas, neužsitęsęs. Natūralu, kad vaikas gali pradėti verkti, tačiau vertėtų išlikti tvirtiems ir jei jūs sau nusistatėte, kad šiandien vedate vaiką į darželį, susitarimo ir reikėtų laikytis, jo nekeisti. Tai turėtų būti trumpas atsisveikinimo ritualas, galite vaiką palydėti į grupę ar perduoti vaiką auklėtojai ir išeiti, geriau nelaukti, kol vaikas nustos verkti, nes atsisveikinimas kiekvieną kartą gali vis ilgėti ir vaikas pajus, kad verkdamas jis gali valdyti situaciją ir gauti papildomo tėvų dėmesio.

  1. Kokie ženklai rodo jog vaikui darželis kaip trauma ir jis nepripras ir geriau ieškotis auklės? Ar visi pripranta?

Kaip jau ir minėjau, kiekvienam vaikui adaptacijos periodas yra skirtingas ir gali trukti nuo kelių dienų iki pusės metų. Visgi darželyje vaikai išmoksta daug naudingų dalykų, būdami tarp vaikų jie mokosi socialinių įgūdžių, lavėja žaidimo įgūdžiai, savikontrolė, auga vaikų savarankiškumas, vaikai mokosi laikytis taisyklių. Liekant namuose gali būti sunkiau laikytis tam tikros struktūros ir rutinos, kuomet reikia išbūti atitinkamą laiko tarpą ryto rate, atliekant rankdarbius ir pan. Visgi, jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs. Galbūt ir tėveliai netiesiogiai perduoda savo nerimą ir nuogastavimus vaikui, kuris tą jaučia. Visgi, jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, tuštinimosi problemos ir pan.), pakito jo elgesys (tapo labai apatiškas ir irzlus arba pernelyg aktyvus, prieštaraujantis), reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais.

  1. Ką daryti jei vaikui pavėluota adaptacija? Ar reiktų nustot lankyti ar geriau pertraukų nedaryti?

Dažnai pasitaiko atvejų, kad pirmas dvi savaites vaikas noriai eina į darželį, o po kurio laiko pradeda priešintis, nebenorėti ten keliauti. Tai yra natūralus procesas, nes vaikas pradeda suprasti, kad tai nėra laikinas projektas, kad tėvai jį ves nuolat. Vertėtų stengtis nedaryti pertraukų, nes vaikas gali pajusti, kad jam išreiškus nepasitenkinimą galima išvengti darželio. Dėl to nuo pat pradžių labai svarbu vaikui akcentuoti, kad darželyje nėra vien tik smagūs žaidimai, tačiau ir veiklos, kurios gali kelti iššūkių, nes tokiu būdu mes mokomės.

  1. Ar kokia ryto rutina padėtų adaptacijai? Pažaidimai, sukurti atsisveikinimai, piešimas širdelės ant delniukų?

Iš tikrųjų ritualai yra labai sveikintinas dalykas, nes jų pasikartojimas sukuria vaikui stabilumo ir saugumo jausmą. Galite drauge sukurti jūsų sutartinį atsisveikinimą su tam tikra rankų kombinacija ar pabučiuoti vaiką prieš išeidami. Taip pat tinka pamojavimo ritualas, kada tėveliai pamojuoja vaikui iš lauko. Tai turėtų būti tam tikras susitarimo ženklas, po kurio vaikas žinotų, kad jo diena darželyje prasidėjo ir su tėveliais susitiks vakare ar kada yra sutarę. Taip pat vaikui greičiau priprasti prie darželio aplinkos gali padėti atsineštas mėgstamas žaislas (jei leidžia darželio taisyklės), medžiagos skiautelė iš namų ar tėvų nuotrauka, koks nors daiktas, kuris primintų vaikučiui artimuosius ir kad jis žinotų, jog nepaisant to, kad tėvelių šalia nėra, jis visada gali pažiūrėti į žaisliuką ar nuotrauką ir juos prisiminti, ir kad tėvai visada galvoja apie jį ir jį myli.

  1. Kurie vaiko pokyčiai yra natūralus adaptacijos reiškinys, o kurie jau turėtų priversti tėvus sunerimti? Ar mušimas, kandžiojimas tai vaiko apsauga išėjus į naują vietą ir tai laikina?

Adaptacija reiškia prisitaikymą, todėl natūralu, kad reikia laiko tam įvykti. Kaip jau minėjau anksčiau, jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos. Darželyje vaikas yra apsuptas kitų vaikų, todėl jis mokosi bendrauti, išreikšti savo norus, dalintis, bendradarbiauti, o mušimu ir kandžiojimusi jis gali parodyti nepritarimą, norą kontroliuoti ar lyderiauti, galbūt nežino, kaip priimti pralaimėjimą. Jei toks elgesio būdas padeda pasiekti tikslą, jis jį naudos dažniau, kol neišmoks kito, adaptyvesnio, būdo. Gali būti, kad vaikas namuose jaučiasi nugalintas, neįvertintas, galbūt stinga pasitikėjimo savimi, todėl darželyje nori atsigriebti ir parodyti savo galią. Pastebėjus tokį elgesį vertėtų ieškoti jo priežasties ir išsiaiškinti ko vaikas iš tikrųjų siekia.

  1. Ar reiktų pakoreguoti laisvalaikio leidimą su vaikais po darželio? Daugiau laiko skirti išvykoms ar ilsėtis saugioje namų aplinkoje?

Laisvalaikio leidimas po darželio labai priklauso nuo vaiko temperamento, elgesio ypatybių. Jei matote, kad mažylis po darželio trykšta energija, nenustygsta vietoje ar kaip tik pasireiškia pykčiai, prieštaravimai, tuomet geriau laisvalaikį praleisti aktyviai, kad vaikas galėtų išsikrauti. Jei matote, kad vaikas jūsų išsiilgęs, nori pabūti kuo daugiau laiko su jumis, tuomet galite užsiimti ramesne veikla, kartu pasigaminti kokį patiekalą, pažaisti. Turbūt svarbiausias dalykas – neperkrauti vaikų įvairiais būreliais, nes vaikai per dieną ir taip yra užimti. Taip pat svarbu stengtis kiek įmanoma labiau savaitgalį laikytis panašios rutinos kaip ir darželyje, panašiu metu valgyti, miegoti, nes dažniausiai pirmadieniais vaikams būna itin sunku sugrįžti prie nustatytos darželio tvarkos.

  1. Sakoma, jog visos vaikų ligos darželyje nuo streso, kaip reiktų jį sumažinti maksimaliai? Ir ar po ligos vėl laukia nauja adaptacija ar nereikėtų grįžimo sureikšminti ir akcentuoti?

Adaptaciniu laikotarpiu vaikai dažniau serga dėl streso, vykstančių pokyčių. Imuninė sistema labai susijusi su mūsų emocine savijauta, todėl natūralu, kad ligos šiuo laikotarpiu gali padažnėti ir to išvengti gali būti sunku. Taip pat darželyje jos ir plinta daug greičiau, nes vaikai dažniausiai būna dideliame kolektyve. Vienintelis būdas – stiprinti vaiko imuninę sistemą, neperduoti vaikui papildomo streso savo nerimavimu, neigiamu nusiteikimu darželio atžvilgiu. Būdamas namuose vaikas gali kažkiek atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl tokios “pertraukos” kartais yra į naudą. Pasveikus su vaiku vėl reikėtų prisiminti darželio dienos rutiną, taisykles, galima pirmą dieną vaiką palikti trumpiau, kad jis galėtų po truputį grįžti į darželio ritmą.

  1. Gal turite, kokių patarimų kaip mamoms nusiraminti, neperteikti streso vaikui ir su kuo mažiau streso priimti artėjančius pokyčius?

Svarbiausia vidinis nusiteikimas, paklauskite savęs ar jau esate pasirengusios paleisti vaiką pabūti atskirai nuo jūsų. Sumažinti nerimą gali padėti tam tikri “namų darbai”, atlikti norint surinkti kuo daugiau reikiamos informacijos apie darželį. Susitikite su būsimomis auklėtojomis, pabendraukite, išsiaiškinkite darželio taisykles, valgiaraštį, dienos veiklų planą, kokius daiktus reikia pasiimti į darželį. Papasakokite auklėtojoms apie savo vaiką, ką jis mėgsta, kas jį sudirgina, kaip geriausiai sekasi užmigti ar jį nuraminti ir pan. Aptarkite su auklėtoja pirmasias savaites darželyje, sužinokite, kiek laiko galėsite pabūti su vaiku, ar bus galimybė susisiekti su auklėtoja ir paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui. Išsiklausinėkite kuo daugiau klausimų, kad jaustumetės ramiai ir užtikrintai, tokiu atveju ir vaiko adaptacija bus lengvesnė.

 

Vaikų psichologė Simona Velikienė

Vaiko dantukų priežiūra

Vis dar dažnai kyla klausimų ir diskusijų, kada ir kaip prižiūrėti pirmuosius mažylio dantukus. Aš už tai jog darytume viską, kas gali apsaugoti mažylio dantukus nuo pirmųjų dienų ir apskritai jog dantų valymasis taptų natūraliu ir kasdieniu procesu, gali pradėti tai daryti dar net neišdygus pirmiesiems dantims. Taip vaikas supras jog šis ritualas kasdienis ir ateityje yra tikimybė išvengti didelių dramų norint tinkamai išsivalyti dantukus prieš miegą ar ryte. O taip pat ir pamasažuosite mažylio dantenas, kas gali sumažinti skausmą dantų dygimo metu, tad kaip sakoma vienu šūviu- du zuikiai 🙂

 

Kariesio (dantų ėduonies)- atsiradimo priežastis yra bakterijos esančios mūsų burnoje. Jeigu blogai nuvalome dantų apnašą, kuriame ir gyvena šios bakterijos, prasideda danties audinio irimas. Todėl labai svarbu ne tik valytis dantis ryte ir vakare, bet ir tai daryti kruopščiai ir efektyviai. Kol vaikai neišmoksta rašyti, dažniausiai jų rankų judesiai nėra tokie koordinuoti ir patartina iki 6-7 metų tėvams padėti išsivalyti dantukus. Tai nereiškia jog viską turit padaryti Jūs. Mokyti proceso ir kaip taisiklingai valytis, galite ir ankščiau, tačiau pabaigti viską išvalyti tinkamai turėtumėte Jūs, kol vaikas pas sugebės tai padaryti.

 

Didžiausias priešas mažylio dantims- saldūs, gazuoti gėrimai, saldumynai. Tad siūlyčiau šių produktų vengti kiek įmanoma ilgiau arba vartoti saikingai. Naktinis maitinimas taip pat labai kenkia, tačiau jeigu mažylis maitinamas pieno mišiniu, nes juose yra daug cukraus, kuris ir gali sukelti buteliuko kariesą, jei vaikas naktį geria pieno mišinį, po valgio reikėtų bent jau drėgna merle nuvalyti apnašą, tai padės dantukus išsaugoti ilgiau.

Dantims kenkia ir nuolatinis užkandžiavimas, kadangi taip nuolat palaikoma burnoje rūgštinė terpė ardanti dantis.

 

Kokie maisto produktai stiprina dantis? 

  • pienas, jogurtas, sūris;
  • obuoliai;
  • kiaušiniai;
  • daržovės.

Visi šie maisto produktai reikalingi ne tik bendrai gerai organizmo sveikatai bei pilnavertei mitybai, bet ir dantukams.

 

Išdygus dantukams, reikėtų iškarto pradėti naudoti šepetėlį. Kokį pasirinkti? Tiek vaikams, tiek suaugusiems reikėtų naudoti tik minkštus dantų šepetėlius. Kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, jos pradės kraujuoti ir vaikams šis procesas bus itin nemalonus, o su laiku gali visiškai atsisakyti valyti dantis.

Antraisiais gyvenimo metais, renkantis dantų pastą su fluoru, reiktų atkreipti dėmesį jog fluoro dalelių turėtų būti 250-600. Pasto reikėtų naudoti po labai nedidelį kiekį, maždaug tiek- koks jo mažojo piršto nagas. Kol vaikas nemoka tinkamai išspjauti ir išskalauti pastos, per didelis fluoro kiekis gali sukelti fluoroze ir ateityje dantukai turės baltas dėmeles.

Vis dar girdžiu klaidingą nuomonę, jog sugedus pieniniams dantims, neva jų taisyti nereikia. Juk vistiek iškris. Tačiau, aš su šia nuomone nesutikčiau. Negydomi dantys gali sukelti skausmą ir infekciją, o ši gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. O jeigu anksti ištraukiamas pieninis dantukas, tai gali įtakoti ir visų nuolatinių dantų vietą burnoje ir dantys gali išdygti kreivi. Tad labai svarbu kuo ilgiau stengtis išsaugoti nuolatinio dantuko vietą.

Nepamiškite- dantų šepetėlius ir vaikams reikėtų keisti bent kas tris mėnesius, pamačius pirmuosius nusidevėjimo požymius, jeigu tai nutinka ankščiau arba persirgus infekcinėmis ligomis.

Ar esate girdėję apie silantus?

Silantai jau naudojami nuolatiniams dantukams apsaugoti. Todėl vos tik pradėjo dygti nuolatiniai krūminiai dantys, reikėtų prižiūrėti jog vaikas taisyklingai išsivalytų dantų vageles, nes į jas labiausiai kaupiasi maisto likučiai. O kuomet dantys pilnai išdygsta, rekomenduojama silantuoti.

Silantai- tai medžiaga, kuria užliejamos dantų vagelės. Ji užpildo įdubimus, neleidžia užsilaikyti maistui ir apnašui, išskiria fluorą, kuris sutvirtina dantį.

Mūsų rekomendacijos: dantis valome du kartus per dieną. Ryte- po pusryčių jog išvalytume visus maisto likučius. Vakare prieš einant miegoti, kai jau vaikas nieko nebegers ir neužkandžiaus. Tačiau kartais tai tampa ne visai įmanoma, tad jeigu ištrokšta duodu atsigerti tik vandens, o jeigu taip jau nutinka jog ir užkandžiauja tad valymo procesą vėl kartojame. Naudoju minkštą dantų šepetėlį, pastą naudojame su rekomenduojamu kiekiu fluoro, Gustas jau beveik pats išspjauna ir tinkamai išssiskalauja, tad renkuosi pastą su fluoru jog užkirstume kelią ėduoniui. Valymo procesą pradėjome nuo labai anksti, dar kai ir nebuvo pirmųjų dantukų, taip pakasydavau dantenas ir pripratinau prie šio kasdienio proceso. Nors žinoma pasitaiko dienų, kai ir dabar nesinori gražiai išsivalyti, tačiau šiuo klausimu griežtai. Verčiamės per galvą, visaip bendraujam ir bandom jog nei vienas vakaras ar rytas nepraeitų be dantų valymosi ritualo.

 

 

 

 

Vaiko smegenys imliausios pirmuosius penkerius metus?

Turbūt, ne kartą esate girdėja apie Montesori, Valdorfo, Reggio Emilia ir kitus mokymo metodus patiems mažiausiems. Tiesa, nemažai domėjausi dar prieš išleidžiant Gustą į darželį, dabar dar labiau jog galėtume laiką namie leisti ne tik smagiai, bet ir naudingai. Ir skaitant įvairiausius straipsnius ir mokyklų aprašus visame pasaulyje, sužinojau daugybę naujų ir itin svarbių dalykų, na bent jau man atrodė itin svarbūs. Tad noriu pasidalinti ir su Jumis. Pirmiausia ar žinojote jog vaiko smegenys imliausios mokytis yra pirmuosius penkerius gyvenimo metus? Atrodo dar labai mažas, tačiau jo smegenys šitaip suprogramuotos jog jos puikiai kaupia ir įsisavina informaciją. Dėl to daugelyje užsienio šalių, ugdymas privalomas nuo ketverių ar penkerių metų, vaikai mokomi įvairiausių kalbų, ne tik gimtosios ir tai nėra jiems kančia. Pažinimas ir mokslas perpintas su žaidimais. Jiem ne tik naudinga, tačiau ir patys rodo norą mokytis ir kasdien patirti naujausių nuotykių.

Tad šiandien šiek tiek apie kelis mokymo metodus, kokie jų pliusai ar minusai, bei kaip galime savo mažuosius Einšteinus ugdyti net ir namuose.

 

Montesori

 

Daktarė Marta Montesori naudojo specifinį mokymo ugdymą. Ir jos manymu, visi vaikai geba išmokti, tačiau vieni greičiau, kiti lėčiau. Vaikams ugdyti įgūdžius reikia suteikiant laisvę mokytis iš savo patirties. Aplinka turi būti unikali ir kruopščiai sukurta jog padėtų atskleisti kiekvieno vaiko potencialą bei leistų pažinti mus supantį pasaulį.

Vaikai skatinami tyrinėti natūralią aplinką, pažinti maistą ir visus gyvenišmiškus dėsnius per patirtį. Vaikams leidžiama patiems kurti įvairius projektus, kur pedagogas tik sukuria mokymuisi palankią aplinką. Tai skatina vaikus labiau savimi pasitikėti, žadina jų smalsumą ir moko kritinio mąstymo.

Šio ugdymo metodo pliustai:

  • ugdo vaiko savarankiškumą;
  • visi mokymo sprendimai remiasi stebint individualų vaiką ir jo sugebėjimus;
  • moko vaikus pasirinkimo laisvės, tačiau suvokiant realias pasėkmes, bei moko pasirinkti laikantis taisyklių ir elgsenos normų;
  • vaiko aktyvumas ir jo interesai nėra užgožiami;
  • Vaikai mokosi spręsti iškilusias problemas, mokosi dirbti patys, įgauna sėkmės patirties.

Daugybę žaidimų ir lavinančių užsiėmimų, kurie remiasi šia ugdymo metodika, galite rasti čia.

 

Reggio Emilia

Pagal Reggio Emilia sistemą, vaiko intelektualiniai gebėjimai turi būti ugdomi plėtojant jo išraišką, pažįstant simbolius, turtinant etikos, logikos ir vaizdinių „kalbas”. Maži vaikai skatinami tirti juos supančią aplinką ir išreikšti save. Tai gali būti žodžiai, judesiai, piešimas, tapyba, konstravimas, lipdymas, šešėlių teatras, koliažai, dramos teatras, muzika ar daugelis kitų būdų.

Pagrindiniai šio ugdymo metodo principai:

  • Centras yra vaikais– kiekvienas vaikas skirtingas ir turi savo gebėjimus. Jų vystymasis ir augimo ritmas skiriasi, todėl jie ir negali būti visi vienodi. Todėl ugdymas ir aplinkos kūrimas turi prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių;
  • Vaikas turi šimtą kalbų – šimtą būdų atrasti, suprasti, šimtą būdų girdėti, matyti. Svarbu sukurti vaikui sąlygas išreikšti save įvairiais būdais. Negalime teigti jog jis per mažas ar per didelis, jei rodo norą vienam ar kitam užsiėmimui. Reikia gerbti vaiko norus ir ieškoti, kokia kalba jis nori kalbėti. Nesvarbu ar tai teatras, muzika, šokis ar kita;
  • Aplinka- trečias pedagogas- kuriama aplinka turi būti tokia, jog vaikas gerai jaustųsi, kuri suteiktų jam galimybes tobulėti, pažinti save ir įgyvendinti savo idėjas;
  • Vaikas yra laisvas ir turi savo teisių- pedagogai žiūri į vaikus, kaip į turinčius teises, o ne poreikius. Vaikas turi laiką kūrybai ir sau. Pedagogai stebi kiekvieno vaiko ugdymo pokyčius, tobulėjimą ir pritaiko mokymosi procesą pagal kiekvieną vaiką individualiai;
  • Pedagogas – tai vaiko ir šeimos partneris- pedagogas turi būti šalia vaiko. Ne priekyje ir ne aukštesnis. O būti šalia ir padėti atrasi save, atsiskleisti, išreikšti save per tam tikrus gebėjimus. Stebėti vaiką ir skatinti jį džiaugtis savo sėkme.
  • Svarbus yra vaiko patirties kaupimas (dokumentavimas)- kaupdami vaiko piešinius ar kitus darbus, mes ne tik parodome pagarbą jo kūrybai, bet ir galime stebėti pokyčius ir progresą per tam tikrą laiką.

Esminė šios metodikos mintis- jog vaikas turi teisę rinktis, turi teisę save atrasti, turi teisę į laisvę. Jeigu šiandien nenori piešti medžio, o nori saulės, jis gali piešti ją.

Jeigu norite savo vaikui taikyti šio ugdymo metodus, galite rasti žaidimų ir užsiėmimų čia.

 

Visoje mūsų raidoje, tokio palankaus laiko mokytis, kaip pirmuosius penkerius metus, daugiau nebėra. Todėl labai svarbu padėti vaikams tą laiką išnaudoti tikslingai. Nesakau jog reikia nuo pirmųjų dienų mokyti įvairiausių dalykų, tačiau kiekvienas žaidimas gali būti ir ugdymo priemonė. Ar žinojote jog visi vaikai gimsta su absoliučia klausa? Ir tik nuo mūsų priklauso ar mes padėsime vaikui ją ugdyti ar pamiršime. Mokymąsis nėra vadovėlių skaitymas nuo mažų dienų. Mokymąsis yra ir muzikos klausimas laisvu metu, smagus grojimas vaikiškais instrumentais, šokis. Mes su Gustu turime tradiciją vakarui nusiraminimui arba dainuoti, arba šokti. Taip taip atrodo prieš meigą veikla turėtų būti ramesnė, bet jis pats pasirinko, ko jam reikia prieš miegą. O mes padedame jam įvykdyti savo dienos ritualus.

Įvairūs rūšiavimo žaidimai, taip pat yra lavinimas ne tik smulkios motorikos, kas labai svarbu kalbai, tačiau ir ugdo vaiko norą pažinti. Pasidomėjus giliau, pasirodo jog kiekvienas žaidimas gali būti iš esmės naudingas ir tapti pagrindu sėkmingai vaiko ateičiai.

Kelionės taip pat neatsiejamas dalykas nuo vaiko pasaulio pažinimo bei tobulėjimo. Ir aš nekalbu apie ilgas ir brangias. Tačiau jau ir pati pastebėjau jog net trumpa išvyka į zoo ar kitą miestą, mano Gustą paverčia dar brandesniu, išmoko jį dar naujų dalykų. O emocijas pasirodo jie kažkur jau krauna ir laiko ir tie, kas sakysite neverta su vaiku keliauti, pažinti ar mokytis, nes vistiek pamirš- nesutiksiu visiškai. Žinoma, galbūt priklauso nuo vaiko, bet mane stebina, kiek jau visko daug prisimena dviejų su puse metų vaikas. Taip jis atsimena mūsų keliones, žinoma ne viską, bet tai kas paliko didžiausius įspūdžius, dar iki šiol sukasi galvoje 🙂

Natūralus kiaušinių marginimas

Artėja spalvinga pavasario šventė- Velykos. Tad ruoštis ir ieškoti idėjų, manau, niekada nėra anksti. Ieškodama minčių, kaip šiais metais jau kartu su mažuoju galėsime marginti kiaušinius, radau ne mažai puikių idėjų sveikesniems, natūraliems dažams. Tokiu atradimu noriu pasidalinti ir su Jumis. Dažymo būdai itin paprasti, bet kiaušiniai atrodo tikrai verti dėmesio 🙂

 

Mėlynojo kopūsto dažai

Mėlynas kopūstas duoda kiaušiniams sodrią ir gražią mėlyną spalvą, o dažymo būdas labai paprastas. Geriau rinktis balto lukšto kiaušinius ir juos tiesiog virti kartu su mėlynuoju kopūstu. Kai kiaušiniai išverda, šiame vandenyje reikėtų juos dar palaikyti keletą valandų.

 

Šilkiniai kaklaraiščiai.

Jeigu spintoje turite nebenaudojamų šilkinių kaklaraiščių, juos galima panaudoti kiaušinių marginimui. Dažymo būdas labai paprastas, o kiaušiniai atrodo spalvingai.

Reikia suvynioti kiaušinį į kaklaraištį, aprišti jį siūlų ir išvirti.

 

Dekupažiniai kiaušiniai

 

Šie kiaušiniai gali būti išmarginti pačiais įvairiausiais paveikslėliais ir labai paprastu būdu. Reikės tik:

  • Virto kiaušinio;
  • Servetėlių su pavaiksliuku;
  • Kiaušinio baltymo.

Iš servetėlės reikia išsikirpti labiausiai patikusį paveikslėlį, uždėti ant kiaušinio ir patepti kiaušinio baltymu jog priliptų. Jei norite tik vieno paveikslėlio, išvirkite kiaušinį dažuose ir tik tada klijuokite paveikslėlį.

 

Vaškinės kreidelės

 

Šis būdas labai paprastas ir galite įjungti savo fantaziją. Tereikia išvirti kiaušinius, dar šiltus įsidėti į laikiklį ir piešti su vaškinėmis kreidelėmis įvairiausius ornamentus.

 

Levandiniai kiaušiniai

 

Kiaušiniai gali ne tik įgauti levandų švelnų atspalvį, bet ir jomis kvepėti.

Spalvai išgauti reikia pamerkti kiaušinį į stiklinę greipfruktų sulčių ir įpilti šaukštą acto, įdėjus kiaušinį palikti per naktį. Kai kiaušinis nusidažo galite patepti levandų eterinių aliejumi. Tuomet ne tik atrodys gražiai, bet ir turės ypatingą kvapą.

 

Blizgantys kiaušiniai

 

Man šitie patys gražiausi. O dažymo būdas labai paprastas. Baltus kiaušinius reikia įdėti į puodą, užpilti raudonu vynu ir virti apie 7minutes. Išvirtus kiaušinius palikti vyne dar apie 12h.

 

Rožiniai kiaušiniai

 

Norint gauti rožinius kiaušinius, reikia juos išvirti burokėliuose arba iš marinuotų burokėlių nupilti skystį, įpilti šaukštą acto ir palaikyti šiame tirpale balto lukšto kiaušinius 12h.

 

Geltoni kiaušiniai

 

Geltoną atspalvį kiaušiniams gali suteikti morkos ir ciberžolė. Jeigu renkatės morkas, reikės supjaustyti apie tris dideles morkas, užpilti vandens ir pavirti apie 15min. Tada įpilti kelis šaukštus acto, įdėti virtus kiaušinius ir laikyti tiek, kol įgaus norimą atspalvį.

Ciberžolė. Geltonos atspalvis priklauso nuo ciberžolės kiekio. Įdėkite norimą kiekį į vandenį, užpilkite 2-3 aukštus acto ir virkite kiaušinius apie 30min.

 

Taip pat dar noriu pasidalinti nuotrauka, kurioje atspindi produktas, kiaušinio spalvą. Šią nuotrauką radau Pinterest’o platybėse.

 

Planuojame vasaros išvykas: kur nebrangiai ir smagiai praleisti laiką su vaikais?

Artėja, turbūt, visų pats laukiamiausias metų laikas- vasara. Kuomet užtenka užsimesti ploną maikutę ir keliauti patirti naujų nuotykių. O kur dar taip ilgai lauktos atostogos. Mane labiausiai vargina tas galvojimas, ką šiandien aprengti jog neperkaistų, bet ir nebūtų šalta. Dėl to labai myliu vasarą. Kai nereikia prisirengti jog matytųsi tik akys ir vaikas pats gali laisvai judėti, jo nevaržo jokie kombinezonai ar žieminiai batai.

Na bet šiandien ne apie aprangą, o apie vasaros išvykas. Turbūt, ne visada gaunasi suplanuoti kelionę į šiltus kraštus ar nukeliauti toli. Tad šiandien noriu pasidalinti, keliomis trumpų kelionių idėjomis, kurioms užtenka ir savaitgalio, jos nėra labai brangios, o įspūdžių ir puikų emocijų pasikrauna visa šeima.

  1. Ventspilis. Šį miestą jau išbandėme preitą vasarą ir patiko visiems. Nors Gustas buvo dar tik metinukas su trupučiu, tačiau veiklos radome labai daug. O mums su vyru atsirado laiko netgi ramiai išgerti kavos, pasivaikščioti susikibus už rankučių ir pasimėgauti tokia pavykusia kelione. Dar daugelį vyrų, turbūt, džiugina ir tai jog kelionė neišplonina pinginės 😀

Taigi, vykome į Ventspilį savaitgaliui. Spėjome aplankyti ir apžiūrėti visą miestą, kadangi atsivežėme dviračius, tad pakako savaitgalio susipažinti su miestu. Labai patogu jog vaikų žaidimų aikštelės visos centre, nėra labai dideli atstumai, tai visur keliavome dviračiu, jeigu labai išvargdavo mažasis keliautojas, spėdavo savo kėdutėj dar ir kokį posmelį numigti. Todėl jei mėgstate važinėtis dviračiais- tikrai rekomenduoju juos pasiimti ir į šią išvyką.

Kur apsistoti? Kadangi mes šią kelionę sugalvojome ekspromtu. Ir jau sekančią dieną važiavome, tai pasirinkimo galimybės labai didelės neturėjome, daugelis vietų jau buvo rezervuotą net kelias savaites į priekį, tad rinkomės iš to, kas liko. Tačiau manau tikrai nebuvo blogai. Pasirinkome savo viešnagiai- svečių namus Marbella. Juos rezervavome per booking.com sistemą. Labai nustebino tai jog atvykus į registratūrą susikalbėjome lietuviškai, jau tas nuteikė labai džiugiai. Taigi šie svečių namai turi tvarkingus kambarius, juose yra dušas, WC. Bendra virtuvėlė, kur galite ryte pasigaminti pusryčius ar bent jau išgerti kavos. Taip pat yra ir didesni namukai, kuriuose galite apsistoti su didesne kompanija. Mums ši vieta tikrai patiko ir mielai grįžtume dar. Kainos ir kokybės santykis geresnis nei įsivaizdavome, nes už dvi viešnagės naktis mokėjome gal apie 80e.

 

Ką aplankyti? 

Karvės. Na jų lankyti nereikia, vaikštinėdami vistiek pamatysite, šiame mieste labai daug įvairiai papuoštų karvių, jos ir mažos ir didelės, bet atrodo tikrai smagiai ir priverčia stabtelėti nors akimirkai.

Ventspilio paplūdimio vandens parkas. Taip taip, po atviru dangumi įsikūręs vandens parkas, kuriame yra vaikiškas baseinas, kalneliai ir gausu kitų pramogų. Jeigu orai leidžia, labai smagu pasimėgauti šia pramoga, juk ne tik Turkijoje atostogaujant galima mėgautis baseinu lauke.

Ventspilio nuotykių parkas. Šis parkas yra mokamas, bet galite pirkti bilietus tik į tas pramogas, kurios Jums atrodys smagiausios. Yra didelių batutų, nusileidimas padanga, vandens mašinos, mažas miestas, kuriame galima važinėti su mašinytėmis ir dalyvauti tikrame gyvenime. Ir daug dar kitų. Šiame parke galima užtrukti ir visą dieną, nes veiklos tikrai labai daug. Parko adresas – Saules iela 141.

Ventspilio vaikų miestelis. Sekmadieniais šiame parke vyksta įvairūs renginiai vaikams, o paprastomis dienomis čia daugybė nemokamų pramogų nuo pačių mažiausių iki jau vyresnių. Čiuožyklos, supynės, mašinos. Ir šios pramogos nemokamos, tad nusipirkite porciją ledų, leiskite mažyliui bendrauti su kitais bendraamžiais ir mėgautis pramogomis, o Jūs skanaukite ir mėgaukites vienas kito draugija. Parko adresas- Lielais prospekte.

Siaurukas. Tai senovinis garvežys su keliais vagonais, Gustui buvo labai įdomu.

Čia net ir prie jūros yra labai daug pramogų, įvairių supynių ir žaidimų aikštelių ir visa tai nemokamai. Todėl tikrai rasite, ką nuveikti. Jei norėsite pasimėgauti saule paplūdimyje vaikai irgi turės veiklos ir nereiks nuobodžiai laukti, kada čia pagaliau mama pasidegins 🙂

Maistas? Mums labiausiai patiko kavinė Windau coffee, kadangi čia didelė žaidimų aikštelė, o šalia jos staliukai, tad galime ramiai pavalgyti, kol mažieji užsiėmę savo reikalais. Maistas labai skanus ir nėra brangus. O viskas pritaikyta vaikams, net ir WC galite rasti sauskelnes mažiausiems, mane tai labai nustebino ir buvo maloni staigmena 🙂 Kavinės adresas- Pils iela 25.

Šiemet mes jau vėl suplanavome kelionę į šį vaikų rojų 🙂

2. Ryga. Taip pat Latvijos miestas, čia žinoma ne tiek daug veiklos mažiusiems, tačiau tikrai rasite, ką nuveikti su visa šeima. Savaitgali Rygoje taip pat nekainuoja kosminių pinigų, apgyvendinimo įstaigą rinkomės vėlgi iš booking.com, taigi pasižvalgę ten ir įvedę pasirinktą kelionės datą, rasite pagal kainą Jums tinkamiausią variantą. Tik paskubėkit, nes mes jau irgi užsirezervavome savaitgalį Rygoje, o pasirinkimų jau likę nebe tiek daug, kas labai stebina, nes iki vasaros dar yra šiek tiek laiko 🙂

Kur pavalgyti? Labiausiai įsiminė viena kavinė, kur valgėme daugiausiai sushi, nes tuo metu vyko akciją, vieną perki- vienas nemokamai. Buvo labai skanu ir pigu. Dar kas sužavėjo jog kavinėje galima rasti įvairaus maisto. Nuo picų iki sushi. Ir kainos nebuvo labai didelės. Tad dalinuosi mūsų atradimu: Tokyo City.

Ką aplankyti? Zologijos sodas. Nėra iš pačių tvarkingiausių, kai buvome anais metais, jautėsi ir kvapas ir gyvūnai nėra labai laimingi, bent man taip atrodo iš akių, tačiau vaikams buvo smagu ir sukėlė labai daug emocijų įvairūs gyvūnai. Taip pat parke buvo ir žirafos, jos turbūt vienintelės atrodė, tokios patenkintos dėmesiu ir mėgavosi savo populiarumu.

Taip par Rygoje yra vandens parkas. Tiesa jame nebuvome, planuojame aplankyti šiemet. Tad rekomendacijų siūlau paieškoti internete, tačiau pranešu jog toks yra, jei vaikai mėgsta vandenį 🙂

Senamiestis. Labai gražus, spalvingas, architektūra žavinga, tad pasivaikščioti BŪTINA.

Dar vienas numatytas taškas, kurį norime aplankyti šiemet, kokteilių baras, įsitaisęs prie Dauguvos upės, kur atsiveria visa Rygos panorama. Vaizdas tikrai atrodo įspūdingai. Bet vėlgi negaliu garantuoti už kavinę, nes dar nesilankėme, bet po šių metų kelionės būtinai papasakosiu. Skyline Bar Riga.

3. Jei rinktis kelionę Lietuvoje, siūlau tuomet Juodkrantė, Nida ar bet kas Kuršių Nerijoje, kadangi man atrodo ten taip ramu ir gera. Oras visada šviežus, miško. Žaidimų aikštelės tvarkingos, prižiūrėtos ir beveik ant kiekvieno kampo. Tad jei norite laiką praleisti šiek tiek ramiau, atsipalaiduoti, pasimėgauti ramybe, išvengti didelio šurmulio- rinkitės Kuršių Neriją.

Kaip žinoma, čia vaikams būtų smagu apsilankyti jūrų muziejuje, delfinariume. O kur apsistoti, taip pat galima rinktis iš booking.com už prieinamiausią kainą.

Vaikui reikalinga sveika ir laimingai mama

Dažnai, jau ir nėštumo metu, mes sukame galvą, ką galėsime pasiūlyti savo mažyliui. Kokį kraitelį supirkti juk dabar būtinybė sekti madas, stumti stilingiausią vežimą ir pirkti tik lietuvių kūrėjų rūbelius, kurių kainos dažnai ne visiem įkandamos.

Tačiau tada pamirštame galvoti apie save, įsisukame į tą ratą, kaip voverės. Bėgam, bėgam vis norisi atrodyti puikiai, aprengti vaiką tik gražiais rūbais, o poto neleisti džiaugtis vaikyste ir išsitepti, nes juk ką tik nupirkau ir brangiai mokėjau.

Bet nepriimkit visko rimtai.. 🙂 Šiaip ar taip, tiesa tokia jog kartais pamirštame pagalvoti apie patį svarbiausią dalyką, kuris reikalingas naujam pasaulio gyventojui- sveika ir laiminga mama. Jie taip viską jaučia ir supranta, dar net būdami kūdikiai jog net ir pati ne visada galiu patikėt, kokie protingi ir su stipriais pojūčiais yra net mažiausi vaikai.

Todėl noriu šiandine su Jumis pasidalinti atviru mamos laišku, apie savo būseną po gimdymo, apie tai kaip išdrįso pripažinti problemą ir sau padėti.

 

Aš esu Laura, nuostabaus berniuko,dešimties su puse mėnesio,    Leono mama. Turiu istorija, su kuria tikriausiai daugelis mamų susiduria, bet susiduria savaip, kitaip.. 

mano istorija prasidėjo dar neštumo metu – mažas hemoglobinas, kraujo spaudimas nesiekė nei 90, pykinimas ir lankymasis tualete kiekvieną dieną iki 20sav – savijauta tragiška. Bet džiaugtis laukimu tai nesutrugdė, jau įsčiose laabai mylėjau savo bembį, toliau tęsėsi 22h trukęs gimdymas ( sunkus visapusiškai, bet neišiplėsiu, nes pasakojimas ne apie taip). 

Grįžus namo iš ligoninės jaučiausi silpna, bet galvojau juk visom taip būna, atsigausiu.. ėjo dvi savaitės, trys, mėnuo ir du, savijauta vis blogėjo, svaigo galva, tirpo kojos, pylė šaltas prakaitas, jaučiausi taip prastai, kad bijodavau su mažyliu išeit į lauką. visada mane lydėjo mintys, kas bus jei as nualpsiu, kas pasirūpins mano mažyliu. nusprendžiau pasidaryti kraujo tyrimą, kuris rodė didelę mažakraujytę. pradėjus vartoti vaistus savijauta gerėjo, bet baimė liko su manimi, kurios niekaip negalėjau tramdyt.. kas bus, kas pasirupins mažuoju jei man kas atsitiks, tik pagalvojus imdavo trūkt oro, taip, toji baimė man išaukė panikos priepolius, tokią diagnozę išgirdau iš specialistės. Man paaiškino, kad man taip pasireikškė pogimdyvinė depresija. To negalėjau pripažint, NES GI AŠ DIEVINU SAVO VAIKĄ!! Taip tai ir yra problema, siekimas tobulumo, norėjimas neklysti, bijojomas suklupt. išgirus gydytojos žodžius supratau, kad tai reikia gydyt DABAR! Mano pirmi žodžiai jai buvo – KAIP? Ji aiškiai man pasakė – vaistų pagalba – pusmetis, be vaistų metai ar du. Labai nenorėjau, bet pasirinkau vaistus. Šiai dienai, nesigailiu, kad pasiryžau šitam žingsniui, su lyg diena jaučiuosi geriau, laimingesnė, kupinesnė jėgų.

Ką savo pasakojimu noriu pasakyt, tai, kad, mamos – nenorėkit būt tobulos, nesiekit to, nes taip tik sau pakenksit, mokėkit klyst. O svarbiausia saugokit save, jei jaučiat, kad kažkas negero vyksta su jumis, kreipkitės į specialistus. Mūsų vaikams mes esam svarbiausios, jiems mūsų reikia sveikų ir laimingų.