Nemažai matau įvairių mamų patarimų, kaip augina vaikus remdamasi prieraišios tėvystės principais. Dalinasi savo patirtimis, ieško atsakymų į įvairius klausimus, kurie būtų pagrįsti būtent prieraišia tėvyste. Tačiau, kaip visada yra ir kita medalio pusė. Tai kitos mamoms, kurios vis dar mano jog nei vienas doras pilietis neužaugo be griežtesnio balso ar beržinės košės. O kaip yra iš tikrųjų? Čia nauja mada ar tikrai būdas užauginti laimingus vaikus? Žinoma, pamąstymai tik mano patirtis ir nuomonė.
Taigi aptarkime kelis prieraišios tėvystės pagrindinius principus:
- Pasirengti gimdymui ir tėvystei- reikėtų pasidomėti ne tik apie patį gimdymą, vaiko priežiūrą, bet ir raidos etapus. Jog nebūtų nepagrįstų lūkesčių. Ne tik jei vaikas būdamas šešių mėnesių pats neatsisėda, kas yra visiškai normalu, bet ir priimti besiformuojančią jo asmenybę. Psichologines būsenas. Reikėtų suprasti jog vaikai, kaip ir mes- kartais gali išlipti ne ta koja iš lovos tiesiog ir nereikia čia ieškoti priežasčių ir kaltinti jog šiandien neduoda mamai ramybės;
- Maitinimas- nėra čia ką ir daug išsiplėsti, tačiau vaikas žindydamas mezga ypatingą ryšį su mama. Tad šis procesas, mano manymu, labai intymus ir svarbus tiek vaikui, tiek mamai ir abiem turėtų kelti tik teigiamas emocijas;
- Jautriai reaguoti į vaiko poreikius- tėvai turi stengtis suprasti vaiko poreikius ir iškarto juos patenkinti. Kad vaikas jaustųsi saugus ir suprastas. Jeigu jis jaus jog tėtis ir mama jautriai reaguoja į jo emocijas, išgyvenimus ir visuomet suteikia pagalbą, mažylis jausis saugus ir tai padės jam augti laimingu vaiku. Kai vaikas pargriūva nereikėtų jo moralizuoti, koks neatidus buvo, bet apkabinti paguosti ir sumažinti skausmą savo meile. Ir tai tikrai veikia. Kai mano mažasis princas užsigauna, jau parodo ką skauda, o kai aš tą vietą kelis kartus papučiu, pabučiuoju ir apkabinimu su užuojauta- skausmo lyg nebūtų ir su šypsena keliauja toliau tvarkyti savo reikalus. Žinoma tai nėra visuomet, jei užsigauna skaudžiau prireikia daugiau laiko. Bet visgi mamos glėbys tikras vaistas;
- Prisilietimai- jie labai svarbūs vaiko emocinei būsenai. Per prisilietimus ir fizinį kontaktą taip pat kuriame ryšį su vaiku. Jis jaučiasi saugus, mylimas ir globojamas;
- Saugus miegas- net ir miegodamas vaikas turi jaustis saugus. Tai vienas iš svarbiausių pojūčių augant vaikui, kad nebijotų reikšti emocijas, neužsidarytų savyje, o paguodos ieškoti tarp pačių artimiausių žmonių, o svarbiausia žinoti, kad ją visada gaus;
- Pozityvus auklėjimas- jis turėtų būti paremtas meile, pagarba, bendravimu ir ieškojimų sprendimo būdu iš įvairių situacijų kartu. Kalbantis, o ne pykstantis.
Prieraiši tėvystė turi ir daugiau principų, tačiau trumpai aprašiau mano manymu pačius svarbiausius, be kurių neturėtų augti nei vienas vaikas. Kiekvienam vaikui labai svarbu žinoti jog tėvai yra tie žmonės, kurie jie visada supras, paguos ir iškilus bėdai kalbėsis, ieškos kompromisų ir neleis vaikui jaustis pamirštam ar neįvertintam. Todėl, mano nuomonė, jog iš senų laikų likusi norma neklaužadai įkrėsti beržinės košės yra visiškai nepagrįstą. Juk net mes, suaugę- norime būti mylima, laukiama užuojautos kuomet jaučiamės blogai, norime, kad brangiausias žmogus reaguotų į mūsų poreikius, o neslopintų emocijų. O čia kalbama apie mažuosius. Jie nesupranta, kaip brangiausias žmogus žemėje- mama, gali neatsisukti kai jam liūdna.
