Mažylio kambarys

Turbūt, visos mamoms, prieš ateinant mažyliui į pasaulį, nori sukurti kuo jaukesnę jo žaidimų aplinką, papuošti lovytę ir kuo gražiau įrengti kambarį. Žinoma, kai kurie dalykai yra tik mūsų norai, dėl bendro vaizdo ar stilingo dizaino, tačiau dabar, kai turiu progrą įrengti Gusto kambarį ir pas mus atkeliaujančios sesės, noriu jog viskas būtų ne tik praktiška, saugu, tačiau ir būtų gražu. Žinoma, Gustas jau kai kuriuose dalykuose išreiškia savo nuomonę, tad reikia į ją įsiklausyti, manau tuomet jam bus pačiam jaukiau gyventi savo kambaryje, kai bus įgyvendinti ir jo norai.

Pirmiausia kalbant apie kambarį, svarbiausias klausimas- lovytė. Dabar vis dar miega vaikiškame manieže, kuris jam darosi ankštas. Todėl nusprendėme naujame kambaryje stovės dabar itin “ant bangos” esanti lovytė- namelis. Jis pats sakė tokios nori, kuomet išbandė pas puseserę. Tai viliuosi jog ir miegoti norės ten labiau, negu tėvų lovoje J  Iš kur būtent pirksime šią lovytę dar nežinau, esu paieškose, tačiau manau rasime geriausią variantą kokybės, dydžio ir kainos santykiu.

Žaidimų erdvė, taip pat vienas svarbiausių dalykų mažam vaikui, netgi būdamas triejų metų, Gustas vis dar nori minkšto kamuoliukų baseino, kurį turime jau įsigyje, tačiau dabar stovi senelių namuose, kadangi neturime, kur jo laikyti. Mūsų kamuoliukų baseinas iš ČIA. Turime jau antrus metus ir esame patenkinti. Manau tai tikrai viena iš svarbiausių detalių vaiko kambaryje, ne tik suteikia jaukumo, gražų bendrą vaizdą, bet ir yra pasiteisinęs žaislas.

O kaip gi be naminės čiuožyklos į baseiną? Ją irgi galite rasti ČIA. Tai manau vienas iš smagiausių užsiėmimų, esant prastiems orams tiek vasarą, tiek žiemą. Smagiai čiuožinėti ir pasinerti į spalvotų kamuoliukų rojų.

Staliuką ir kėdutės vešimės į naująjį kambarį tuos pačius, kuriuos turime iki šiol. Tai jaukaus kampelio darbas, kuris tikrai pasiteisino visu 100%. Čia Gustas ne tik žaidžia, piešia, konstruoja lego, bet ir valgo ar žiūri filmukus. Tai čia ta zona, kur jis jaučiasi saugus, pagal savo ūgį, o tiesa, viena kėdutė iškeliavo į vonią, kur dabar pats savarankiškai užsilipęs gali pasiekti kriauklę ir nusiprausti. Tad dideliam vyrukui, tai didelis pasiekimas.

Palapinė- vienas iš labiausiai taip pat pasiteisinusių pirkinių. Dabar supakavome jau ir saugome naujam kambariui, tačiau kuomet turėjome namuose, Gustas ten eidavo ramiai pavartyti knygeles, o kartais net aplankydavo dėdė miegas. Tai ta vieta, kur jis jaučiasi saugus ir savo karalystėje.

Taip pat pastebėjau jog vaikams patinka žaisti labiau ant žemės, nei kur kitur. Tad jog būtų patogu įsitaisyti, labai praverčia ir žaidimų kilimėlis, kuris transformuojasi į maišą. Taip galime palaikyti ir tvarką kambaryje. Baigus žaisti tiesiog visi žaislai ir detalės susitraukią ir stilingą maišą, kuris turi savo kampą kambaryje. Todėl nebepergyvenu jog einant naktį saugoti mažylio miegą, galiu užlipti ant lego bombos, kas tai patyrė, turbūt atsimenat, koks tai saldus jausmas, kai maža detalė atrodo įsminga į pėdą J Mūsų maišas bus toks: https://mazyliopalepe.lt/produktas/maisai-zaislams/

Kai jau įsikursime naujuose namuose ir visos detalės ras savo vietą, būtinai pasidalinsiu su Jumis labiausiai pasiteisinusiais dalykais bei bendru vaizdu kambaryje. Manau tikrai bus jauku ne tik man, bet ir pačiam Gustui.

Darželio adaptacija: svarbiausi klausimai ir psichologės patarimai.

Likus vos kelioms savaitėms iki rudens ir darželio sezono, man vėl kirba širdyje nerimas, kaip Gustui po atostogų seksis sugrįžti į darželį. Nors pernai, labiau viskas gasdino, tačiau tas nerimas širdyje, paliekant vaiką- nedingsta. Todėl, norėdama šiek tiek nuraminti save ir Jus, kreipiausi į psichologę Simoną Velikienę, kuri labai konkrečiai atsakė į pačius svarbiausius klausimus, kaip reikėtų pradėti teisingą adaptaciją ir kaip ją palengvinti bei nuraminti savo vidines emocijas.

 

  1. Artėjant rudeniui, darželio sezonui, tėvai jau ima nerimauti, kaip mažiesiems seksis pratintis prie darželio, naujos aplinkos, naujų veidų. Ar yra kokia formulė, kaip reiktų pradėti nuteikti vaiką artėjantiems pokyčiams jog nebūtų vaikui tai lyg šaltas dušas?

Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad darželis yra naujas etapas vaikui, prie kurio reikėtų pradėti pratinti bent likus 2 savaitėms iki darželio lankymo pradžios. Pradžioje skatinčiau tėveliams kartu su vaiku nueiti prie būsimo darželio, apžiūrėti, kaip jis atrodo, galbūt pažaisti darželio žaidimų aikštelėje. Namuose galima pavartyti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna. Taip pat vertėtų pratinti prie darželio dienotvarkės, kad būtų panašus valgymo, miego, ėjimo į lauką laikas. Galima kartu su vaiku pažaisti, kaip atrodys jo diena darželyje, įtraukiant žaislus. Vaikui būtų naudinga pasakyti, kad darželyje bus daug įvairiausių smagių veiklų ir naujų žaislų, su kuriais galės pažaisti, susipažins su naujais draugais. Taip pat daželyje vaikas išmoks tokių dalykų, kurių dar nemoka, galbūt naujų dainelių, naujų darbelių, žaidimų. Svarbu pabrėžti, kad darželyje bus ne tik linksmybės, bet ten einama ir išmokti tam tikrų dalykų.

  1. Kaip reikėtų pratinti vaiką ir adaptuotis? Ar yra nustatytas laikas, per kiek vaikas turėtų priprasti, nuo kiek laiko praleisto darželyje reikėtų pradėti pratinti ar amžius nuo kada geriausia išleisti vaiką į darželį?

Geriausias laikas, nuo kada vaikas pagal raidą labiausiai yra pasiruošęs darželiui, tai 2, dar geriau 3 metai. Tokio amžiaus vaikas jau gali saugiai atsiskirti nuo mamos, yra savarankiškesnis, dažniausiai geba pats užsisegti užtrauktuką ar sagą, apsimauti batus, savarankiškai pavalgyti, taip pat ilgiau išlaiko dėmesį, gali ilgiau vienas žaisti nei mažesnio amžiaus vaikai. Taip pat vyresnis vaikas gali laikytis tam tikrų socialinių taisyklių, lengviau priimti suaugusiųjų požiūrį. Visgi, vertėtų prisiminti, kad visuomet egzistuoja individualūs skirtumai. Vaikai gali skirtis charakterio savybėmis, temperamentu, todėl vertėtų atsižvelgti į individualią vaiko raidą.

Dažnai tėveliai nerimauja, kad jų vaikas nepripranta prie darželio, daug verkia, sunkiai atsisveikina ir pan., tačiau normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5 – 6 mėn. Vertėtų suprasti, kad vaikui tenka prisitaikyti prie naujos dienotvarkės, naujų žmonių, mažiau skiriamo asmeninio dėmesio, naujų taisyklių, todėl natūralu, kad adaptacija gali užtrukti.

Patartina vos tik pradėjus vaiką vesti į darželį, nepalikti jo iš karto vieno. Pradžioje geriau pabūkite kartu kelias valandas, patyrinėkite kartu aplinką, žaislus, susipažinkite su auklėtojomis ir vaikais, ir palaipsniui ilginkite laiką, tai gali užtrukti iki keletos dienų ar net kelių savaičių. Galite keletai minučių atsitraukti, pasakyti vaikui, kad turite nueiti 10 min. paskambinti ir vėl grįžkite. Svarbiausia, žiūrėkite, kaip jausis vaikas, nes vieni vaikučiai pripranta greičiau, kiti lėčiau.

Labai svarbus šiuo atveju yra tėvų nusiteikimas dėl darželio lankymo. Suaugusieji turėtų būti tvirtai apsisprendę vaiką leisti į darželį ir stengtis kuo mažiau perduoti savo nerimą atžaloms, nes nuo tėvų savijautos labai priklauso ir pačio vaiko savijauta bei elgesys. Labai svarbu, kokią informaciją apie darželį skleidžia tėvai. Jei vaikas jaus tėvelių vidinę ramybę, pozityvų nusiteikimą, tuomet pats vaikas jausis ramus ir drąsus. Jei tėvai pradėję vesti vaiką į darželį pamato, kad vaikas verkia, nenori eiti, ir nusprendžia jo nebevesti, vaikas gali lengvai suprasti, kad kitą kartą, kai jis kažko nenorės, galima paverkti. Tėvai turėtų palaikyti, atjausti ir padrąsinti vaiką, suprasti, kad jam dabar yra iššūkius keliantis laikotarpis, tačiau tvirtai laikytis savo pozicijos ir stengtis nekeisti nuomonės.

  1. Sako, jog vaikai po darželio tampa pikti vakarais, nebe tokie kaip prieš pradedant lankyti naują ugdymo įstaigą, kas tai įtakoja ir kaip įmanoma to išvengti arba sumažinti tuos pykčio protrūkius?

Visų pirma, darželio lankymas yra nemenkas pokytis vaiko gyvenime, todėl nenuostabu, kad tai gali kelti įtampą, nerimą, neigiamas emocijas. Būna, kad vaikai darželyje elgiasi tinkamai, o grįžę namo pratrūksta, pasireiškia pykčiai. Taip gali nutikti, jei vaikas darželyje sulaiko emocijas ir jų neišreiškia, nes tai jam ne tokia saugi vieta kaip namai. Emocijos niekur nedingsta, susikaupusios per dieną, atėjus vakarui jos gali prasiveržti šalia artimiausių žmonių. Žinant tai vertėtų padėti vaikui nemalonias emocijas išveikti aktyvia veikla, tokia kaip pasivažinėjimas dviračiu ar paspirtuku, padūkimas lauke, kamuolio paspardymas ir pan.

  1. Koks turėtų būti atsisveikinimas su vaiku? Ilgas ar trumpas? Laukti kol nustos verkt ar išeit?

Atsisveikinimas su vaiku turėtų būti trumpas, neužsitęsęs. Natūralu, kad vaikas gali pradėti verkti, tačiau vertėtų išlikti tvirtiems ir jei jūs sau nusistatėte, kad šiandien vedate vaiką į darželį, susitarimo ir reikėtų laikytis, jo nekeisti. Tai turėtų būti trumpas atsisveikinimo ritualas, galite vaiką palydėti į grupę ar perduoti vaiką auklėtojai ir išeiti, geriau nelaukti, kol vaikas nustos verkti, nes atsisveikinimas kiekvieną kartą gali vis ilgėti ir vaikas pajus, kad verkdamas jis gali valdyti situaciją ir gauti papildomo tėvų dėmesio.

  1. Kokie ženklai rodo jog vaikui darželis kaip trauma ir jis nepripras ir geriau ieškotis auklės? Ar visi pripranta?

Kaip jau ir minėjau, kiekvienam vaikui adaptacijos periodas yra skirtingas ir gali trukti nuo kelių dienų iki pusės metų. Visgi darželyje vaikai išmoksta daug naudingų dalykų, būdami tarp vaikų jie mokosi socialinių įgūdžių, lavėja žaidimo įgūdžiai, savikontrolė, auga vaikų savarankiškumas, vaikai mokosi laikytis taisyklių. Liekant namuose gali būti sunkiau laikytis tam tikros struktūros ir rutinos, kuomet reikia išbūti atitinkamą laiko tarpą ryto rate, atliekant rankdarbius ir pan. Visgi, jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs. Galbūt ir tėveliai netiesiogiai perduoda savo nerimą ir nuogastavimus vaikui, kuris tą jaučia. Visgi, jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, tuštinimosi problemos ir pan.), pakito jo elgesys (tapo labai apatiškas ir irzlus arba pernelyg aktyvus, prieštaraujantis), reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais.

  1. Ką daryti jei vaikui pavėluota adaptacija? Ar reiktų nustot lankyti ar geriau pertraukų nedaryti?

Dažnai pasitaiko atvejų, kad pirmas dvi savaites vaikas noriai eina į darželį, o po kurio laiko pradeda priešintis, nebenorėti ten keliauti. Tai yra natūralus procesas, nes vaikas pradeda suprasti, kad tai nėra laikinas projektas, kad tėvai jį ves nuolat. Vertėtų stengtis nedaryti pertraukų, nes vaikas gali pajusti, kad jam išreiškus nepasitenkinimą galima išvengti darželio. Dėl to nuo pat pradžių labai svarbu vaikui akcentuoti, kad darželyje nėra vien tik smagūs žaidimai, tačiau ir veiklos, kurios gali kelti iššūkių, nes tokiu būdu mes mokomės.

  1. Ar kokia ryto rutina padėtų adaptacijai? Pažaidimai, sukurti atsisveikinimai, piešimas širdelės ant delniukų?

Iš tikrųjų ritualai yra labai sveikintinas dalykas, nes jų pasikartojimas sukuria vaikui stabilumo ir saugumo jausmą. Galite drauge sukurti jūsų sutartinį atsisveikinimą su tam tikra rankų kombinacija ar pabučiuoti vaiką prieš išeidami. Taip pat tinka pamojavimo ritualas, kada tėveliai pamojuoja vaikui iš lauko. Tai turėtų būti tam tikras susitarimo ženklas, po kurio vaikas žinotų, kad jo diena darželyje prasidėjo ir su tėveliais susitiks vakare ar kada yra sutarę. Taip pat vaikui greičiau priprasti prie darželio aplinkos gali padėti atsineštas mėgstamas žaislas (jei leidžia darželio taisyklės), medžiagos skiautelė iš namų ar tėvų nuotrauka, koks nors daiktas, kuris primintų vaikučiui artimuosius ir kad jis žinotų, jog nepaisant to, kad tėvelių šalia nėra, jis visada gali pažiūrėti į žaisliuką ar nuotrauką ir juos prisiminti, ir kad tėvai visada galvoja apie jį ir jį myli.

  1. Kurie vaiko pokyčiai yra natūralus adaptacijos reiškinys, o kurie jau turėtų priversti tėvus sunerimti? Ar mušimas, kandžiojimas tai vaiko apsauga išėjus į naują vietą ir tai laikina?

Adaptacija reiškia prisitaikymą, todėl natūralu, kad reikia laiko tam įvykti. Kaip jau minėjau anksčiau, jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos. Darželyje vaikas yra apsuptas kitų vaikų, todėl jis mokosi bendrauti, išreikšti savo norus, dalintis, bendradarbiauti, o mušimu ir kandžiojimusi jis gali parodyti nepritarimą, norą kontroliuoti ar lyderiauti, galbūt nežino, kaip priimti pralaimėjimą. Jei toks elgesio būdas padeda pasiekti tikslą, jis jį naudos dažniau, kol neišmoks kito, adaptyvesnio, būdo. Gali būti, kad vaikas namuose jaučiasi nugalintas, neįvertintas, galbūt stinga pasitikėjimo savimi, todėl darželyje nori atsigriebti ir parodyti savo galią. Pastebėjus tokį elgesį vertėtų ieškoti jo priežasties ir išsiaiškinti ko vaikas iš tikrųjų siekia.

  1. Ar reiktų pakoreguoti laisvalaikio leidimą su vaikais po darželio? Daugiau laiko skirti išvykoms ar ilsėtis saugioje namų aplinkoje?

Laisvalaikio leidimas po darželio labai priklauso nuo vaiko temperamento, elgesio ypatybių. Jei matote, kad mažylis po darželio trykšta energija, nenustygsta vietoje ar kaip tik pasireiškia pykčiai, prieštaravimai, tuomet geriau laisvalaikį praleisti aktyviai, kad vaikas galėtų išsikrauti. Jei matote, kad vaikas jūsų išsiilgęs, nori pabūti kuo daugiau laiko su jumis, tuomet galite užsiimti ramesne veikla, kartu pasigaminti kokį patiekalą, pažaisti. Turbūt svarbiausias dalykas – neperkrauti vaikų įvairiais būreliais, nes vaikai per dieną ir taip yra užimti. Taip pat svarbu stengtis kiek įmanoma labiau savaitgalį laikytis panašios rutinos kaip ir darželyje, panašiu metu valgyti, miegoti, nes dažniausiai pirmadieniais vaikams būna itin sunku sugrįžti prie nustatytos darželio tvarkos.

  1. Sakoma, jog visos vaikų ligos darželyje nuo streso, kaip reiktų jį sumažinti maksimaliai? Ir ar po ligos vėl laukia nauja adaptacija ar nereikėtų grįžimo sureikšminti ir akcentuoti?

Adaptaciniu laikotarpiu vaikai dažniau serga dėl streso, vykstančių pokyčių. Imuninė sistema labai susijusi su mūsų emocine savijauta, todėl natūralu, kad ligos šiuo laikotarpiu gali padažnėti ir to išvengti gali būti sunku. Taip pat darželyje jos ir plinta daug greičiau, nes vaikai dažniausiai būna dideliame kolektyve. Vienintelis būdas – stiprinti vaiko imuninę sistemą, neperduoti vaikui papildomo streso savo nerimavimu, neigiamu nusiteikimu darželio atžvilgiu. Būdamas namuose vaikas gali kažkiek atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl tokios “pertraukos” kartais yra į naudą. Pasveikus su vaiku vėl reikėtų prisiminti darželio dienos rutiną, taisykles, galima pirmą dieną vaiką palikti trumpiau, kad jis galėtų po truputį grįžti į darželio ritmą.

  1. Gal turite, kokių patarimų kaip mamoms nusiraminti, neperteikti streso vaikui ir su kuo mažiau streso priimti artėjančius pokyčius?

Svarbiausia vidinis nusiteikimas, paklauskite savęs ar jau esate pasirengusios paleisti vaiką pabūti atskirai nuo jūsų. Sumažinti nerimą gali padėti tam tikri “namų darbai”, atlikti norint surinkti kuo daugiau reikiamos informacijos apie darželį. Susitikite su būsimomis auklėtojomis, pabendraukite, išsiaiškinkite darželio taisykles, valgiaraštį, dienos veiklų planą, kokius daiktus reikia pasiimti į darželį. Papasakokite auklėtojoms apie savo vaiką, ką jis mėgsta, kas jį sudirgina, kaip geriausiai sekasi užmigti ar jį nuraminti ir pan. Aptarkite su auklėtoja pirmasias savaites darželyje, sužinokite, kiek laiko galėsite pabūti su vaiku, ar bus galimybė susisiekti su auklėtoja ir paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui. Išsiklausinėkite kuo daugiau klausimų, kad jaustumetės ramiai ir užtikrintai, tokiu atveju ir vaiko adaptacija bus lengvesnė.

 

Vaikų psichologė Simona Velikienė

Vaikui reikalinga sveika ir laimingai mama

Dažnai, jau ir nėštumo metu, mes sukame galvą, ką galėsime pasiūlyti savo mažyliui. Kokį kraitelį supirkti juk dabar būtinybė sekti madas, stumti stilingiausią vežimą ir pirkti tik lietuvių kūrėjų rūbelius, kurių kainos dažnai ne visiem įkandamos.

Tačiau tada pamirštame galvoti apie save, įsisukame į tą ratą, kaip voverės. Bėgam, bėgam vis norisi atrodyti puikiai, aprengti vaiką tik gražiais rūbais, o poto neleisti džiaugtis vaikyste ir išsitepti, nes juk ką tik nupirkau ir brangiai mokėjau.

Bet nepriimkit visko rimtai.. 🙂 Šiaip ar taip, tiesa tokia jog kartais pamirštame pagalvoti apie patį svarbiausią dalyką, kuris reikalingas naujam pasaulio gyventojui- sveika ir laiminga mama. Jie taip viską jaučia ir supranta, dar net būdami kūdikiai jog net ir pati ne visada galiu patikėt, kokie protingi ir su stipriais pojūčiais yra net mažiausi vaikai.

Todėl noriu šiandine su Jumis pasidalinti atviru mamos laišku, apie savo būseną po gimdymo, apie tai kaip išdrįso pripažinti problemą ir sau padėti.

 

Aš esu Laura, nuostabaus berniuko,dešimties su puse mėnesio,    Leono mama. Turiu istorija, su kuria tikriausiai daugelis mamų susiduria, bet susiduria savaip, kitaip.. 

mano istorija prasidėjo dar neštumo metu – mažas hemoglobinas, kraujo spaudimas nesiekė nei 90, pykinimas ir lankymasis tualete kiekvieną dieną iki 20sav – savijauta tragiška. Bet džiaugtis laukimu tai nesutrugdė, jau įsčiose laabai mylėjau savo bembį, toliau tęsėsi 22h trukęs gimdymas ( sunkus visapusiškai, bet neišiplėsiu, nes pasakojimas ne apie taip). 

Grįžus namo iš ligoninės jaučiausi silpna, bet galvojau juk visom taip būna, atsigausiu.. ėjo dvi savaitės, trys, mėnuo ir du, savijauta vis blogėjo, svaigo galva, tirpo kojos, pylė šaltas prakaitas, jaučiausi taip prastai, kad bijodavau su mažyliu išeit į lauką. visada mane lydėjo mintys, kas bus jei as nualpsiu, kas pasirūpins mano mažyliu. nusprendžiau pasidaryti kraujo tyrimą, kuris rodė didelę mažakraujytę. pradėjus vartoti vaistus savijauta gerėjo, bet baimė liko su manimi, kurios niekaip negalėjau tramdyt.. kas bus, kas pasirupins mažuoju jei man kas atsitiks, tik pagalvojus imdavo trūkt oro, taip, toji baimė man išaukė panikos priepolius, tokią diagnozę išgirdau iš specialistės. Man paaiškino, kad man taip pasireikškė pogimdyvinė depresija. To negalėjau pripažint, NES GI AŠ DIEVINU SAVO VAIKĄ!! Taip tai ir yra problema, siekimas tobulumo, norėjimas neklysti, bijojomas suklupt. išgirus gydytojos žodžius supratau, kad tai reikia gydyt DABAR! Mano pirmi žodžiai jai buvo – KAIP? Ji aiškiai man pasakė – vaistų pagalba – pusmetis, be vaistų metai ar du. Labai nenorėjau, bet pasirinkau vaistus. Šiai dienai, nesigailiu, kad pasiryžau šitam žingsniui, su lyg diena jaučiuosi geriau, laimingesnė, kupinesnė jėgų.

Ką savo pasakojimu noriu pasakyt, tai, kad, mamos – nenorėkit būt tobulos, nesiekit to, nes taip tik sau pakenksit, mokėkit klyst. O svarbiausia saugokit save, jei jaučiat, kad kažkas negero vyksta su jumis, kreipkitės į specialistus. Mūsų vaikams mes esam svarbiausios, jiems mūsų reikia sveikų ir laimingų.

MIXA- kūdikių priežiūros priemonės

Kiekviena mama, kurios kūdikio odelė dažnai išsausėja ar kurią vargina įvairūs bėrimai ar kitos problemos, supras mane, ką reiškia tinkančio kremo paieška. Nors negaliu sakyti, kad Gustui daug kas netinka, tačiau išbandę vieną kremą, ieškome kitą. Gal šį kartą, šis drėkins labiau. Ir šiose paieškose atradau MIXA kūdikių priežiūros priemones. 
Išbandymams pirkau: raminamąjį vonios ir dušo kremą vaikams bei drėkinamąjį kremą veidui ir kūnui. Na ir galiu pasakyti, kad šie produktai mūsų vonios lentynoje gaus vietą ir bus nuolat pildomi 🙂
Būtent veido ir kūno kremas patiko, nes nereikia atskirai tepti veido vienu kremu ir atskirai kūno- kitu. Taip ir patogiau ir paprasčiau, beto ir suma mažesnė gaunasi, nereikia visko pirkti atskirai. Šis kremas sudrėkina jautrią mano Gusto odą ir ji tampa švelnesnė bei išvengiame įvairių išsausėjimo dėmių. Kremas pasižymi raminančiuoju poveikiu, tad išvengiame ir nemalonių pojūčių ir nusikasimų.  Nors dabar ir vasara, tačiau kremas tinka ir žiemai, kai žandukai nuo dilgčiojančio mūsų žiemiško šalčio, parausta. Kremas be parabenų ir alkoholio, kas itin aktualu kuomet produktas naudojamas vaikui, beto kremas sukurtas su medicinos specialistų priežiūra. 
Na o dušo ir vonios raminantis kremas tikrai patiks kiekvienai mamai, kadangi maudant kūdikį su šiuo produktu, malšinami net penki odos jautrumo požymiai: sausumas, raudonis, šiurkštumas, niežėjimas ir tempimas. Tad jeigu mažylio oda jautri ar šiek tiek sudirgusi, po maudynių mažylis pasijaus geriau, jo odelė nurims ir mažylis galės ramiai keliauti į sapnų karalystę 🙂
Tad mūsų ramaus miego pradžia prasideda nuo vonios linksmybių, o kai jau odelė tampa švelni ir mažylio neerzina, keliaujam į mėgstamiausią pižamą ir į minkštų patalų lovytę.

Kaip prižiūrėti pirmuosius mažylių dantukus?

Dažnai matau, mamos klausia, kaip prižiūrėti pirmuosius dantukus. Vis dažniau klausia ar reikia naudoti dantų pastą, ar juo reikia išvis valyti, jei reikia tai kaip ir su kuo. Šiandien pamėginsiu iš savo profesinės pusės papasakoti svarbiausius dantukų priežiūros metodus.
Mamos labai laukia pirmųjų kūdikių dantukų. Šį laukimą lydi ir laimė ir nerimas, kaip mažylis iškęs šį svarbų žingsnį. Dažnai sakoma jog mažyliai tampa irzlūs ir pikti, juk ir mums patiems nemalonu, kai kažkur burnoje dygstantys protiniai dantys karts nuo karto dirgina ir gadina nuotaiką visą dieną. Taigi pirmieji dantų dygimo požymiai ne tik vaiko irzlumas, bet ir padidėjąs seilėtekis, patinusios, paburkusios dantenos, o jei paliestumėte su pirštais, galima jausti kaubūrėlius. 
Nors įvairiose knygose rašoma nuo kada iki kada turi pasirodyti pirmieji dantukai, tačiau nereikėtų mamoms nerimauti jeigu vaikas nepatenka į šiuos rodiklius. Galiausiai iki metų vistiek turėtų pasirodyti pirmieji dantukai. Vieniems jie išdygsta ankščiau, kitiems vėliau. Tai priklauso ir nuo genetikos. 
Taigi, kai visgi jau dantukai pradeda dygti, mamoms kyla klausimas, kaip palengvinti šią naštą savo mažiesiems? Turbūt, geriausia išeitis šaldyti. Šaldyti galima įvairiais būdais, yra tam skirti tepaliukai, būtent kūdikių dantenom, taip pat galima guminius žaislus šiek tiek atšaldyti ir duoti pakramtyti. Taip jie pasikaso dantenas ir šiek tiek numalšina nemalonų dirginimą. Daug gerų atsiliepimų esu girdėjusi ir apie aliejus, skirtus malšinti dantų dygimo skausmui, jeigu tuom tikite ir mažyliui padeda, tad kodėl gi ne? Visos mamos nori jog mažylis patirtų kuo mažiau skausmo šiame naujame pasaulyje. 
Na ir pagrindinis klausimas, jau pasirodžius dantukams, kaip gi juos prižiūrėti ? Vos tik mažyliui pasirodo pirmasis dantukas, jau reikėtų skirti dėmesio ir laiko dantuko priežiūrai. Rekomenduojama kuo ilgiau išlaikyti sveikus pieninius dantukus, kadangi jie labai svarbūs normaliam žandikaulio augimui ir užlaiko vietą nuolatiniams dantukams. 
Parduotuvėse galite įsigyti ant piršto maunamų šepetėlių, skirtų pirmųjų dantukų priežiūrai. Tačiau puikiai tiks ir flanelinės medžiagos gabalėlis, kurį suvilgius vandeniu dantuką reikėtų valyti ryte ir vakare po paskutinio maitinimo. Pastos nerekomenduojama naudoti iki kol vaikas pats sugeba išsivalyti dantukus ir išspjauti pastos likučius, o ne juos nuryti. Medžiagos gabalėliu galima dantukus valyti iki kol išdygs krūminiai, tuomet jau reikėtų įsigyti dantų šepetėlį, nes tik jis efektyviai pašalins apnašas nuo dantų vagelių. 
Dažniau valydami mažylio dantukus nuo pirmųjų dienų pripratinsite jį prie higienos ir nebus sunku paaugėjus išmokyti patį valytis dantis, tai taps jau įpročiu. Kuomet vaikas jau domisi šepetėliu ir nori pats valytis dantukus, tėveliai gali leisti jam pažaisti, tačiau pabaigoje turėtų patys išvalyti dar kartelį, kadangi vaikai dar nemoka taisiklingai patys to padaryti. Tad iki 7-8 metų tėvai visą šį procesą turėtų prižiūrėti. 

Jaukių namų kvapas iš Rituals

Niekada nebuvau mėgėja smilkalų, namų purškiklių ar įvairių kitų namams skirtų kvapų. Kažkodėl visada man nuo jų imdavo skaudėti galvą. Gal kad per ilgai laikydavau smilkstančius, tačiau net ir tie išbandyti kvapai, man nebuvo prie širdies. Todėl buvau visai užmiršus įvairius kvapus ir mėtyti pinigus, o namus kvepindavau „savadarbiais” kvepalais: džiovinti citrusiniai vaisiai, cinamono lazdelė arba sezono metu kvapnių gėlių puokštės. Visi šie kvapai man nesilaikydavo ilgai arba gal tiesiog priprasdavau. Bet vis norėdavosi to gaivumo jausmo tik įėjus į namus ir pagaliau atradimas! Na tiesą sakant gavau dovanų, tačiau tai buvo geriausias namų kvapas, kokį kada esu turėjus. Tikrai. Tai kvapnios Ritauls lazdelės GREEN CARDAMON
Šis kvapų buteliukas ne tik papuoš namus, nes atrodo labai stilingai bet ir suteiks namams gaivumo pojūtį. Kas kartą grįžus namo vis iš naujo užuodžiu, kaip namai dvelkia prabanga. Nors šis apibūdinimas ir keistokai skamba, tačiau nerandu kito žodžio. Visi svečiai klausė, kokie čia kvepalai, nes tas prabangos pojūtis galbūt ir kilo iš to, jog pirmiausia atrodo, kad namai iškvėpinti kvepalais. Niekam nešauna į galvą, kad tokį aromatą gali skleisti namų kvapukai. 
Tai bus ir puiki dovana, jeigu artėja draugės gimtadienis! Kvapas supakuotas taip pat labai dailioje dėžutėje. Ši miela dovana atneš jaukumo visiems namams ir bus žavi interjero smulkmena. O Ritauls internetinėje parduotuvėje galėsite pasirinkti ir kitą kvapą iš jų siūlomo gausaus asortimento, tuo pačiu gal prigriebsite kažką sau kūno ar veido priežiūrai, pasilepinti po sunkios mamos dienos:)