Vaiko smegenys imliausios pirmuosius penkerius metus?

Turbūt, ne kartą esate girdėja apie Montesori, Valdorfo, Reggio Emilia ir kitus mokymo metodus patiems mažiausiems. Tiesa, nemažai domėjausi dar prieš išleidžiant Gustą į darželį, dabar dar labiau jog galėtume laiką namie leisti ne tik smagiai, bet ir naudingai. Ir skaitant įvairiausius straipsnius ir mokyklų aprašus visame pasaulyje, sužinojau daugybę naujų ir itin svarbių dalykų, na bent jau man atrodė itin svarbūs. Tad noriu pasidalinti ir su Jumis. Pirmiausia ar žinojote jog vaiko smegenys imliausios mokytis yra pirmuosius penkerius gyvenimo metus? Atrodo dar labai mažas, tačiau jo smegenys šitaip suprogramuotos jog jos puikiai kaupia ir įsisavina informaciją. Dėl to daugelyje užsienio šalių, ugdymas privalomas nuo ketverių ar penkerių metų, vaikai mokomi įvairiausių kalbų, ne tik gimtosios ir tai nėra jiems kančia. Pažinimas ir mokslas perpintas su žaidimais. Jiem ne tik naudinga, tačiau ir patys rodo norą mokytis ir kasdien patirti naujausių nuotykių.

Tad šiandien šiek tiek apie kelis mokymo metodus, kokie jų pliusai ar minusai, bei kaip galime savo mažuosius Einšteinus ugdyti net ir namuose.

 

Montesori

 

Daktarė Marta Montesori naudojo specifinį mokymo ugdymą. Ir jos manymu, visi vaikai geba išmokti, tačiau vieni greičiau, kiti lėčiau. Vaikams ugdyti įgūdžius reikia suteikiant laisvę mokytis iš savo patirties. Aplinka turi būti unikali ir kruopščiai sukurta jog padėtų atskleisti kiekvieno vaiko potencialą bei leistų pažinti mus supantį pasaulį.

Vaikai skatinami tyrinėti natūralią aplinką, pažinti maistą ir visus gyvenišmiškus dėsnius per patirtį. Vaikams leidžiama patiems kurti įvairius projektus, kur pedagogas tik sukuria mokymuisi palankią aplinką. Tai skatina vaikus labiau savimi pasitikėti, žadina jų smalsumą ir moko kritinio mąstymo.

Šio ugdymo metodo pliustai:

  • ugdo vaiko savarankiškumą;
  • visi mokymo sprendimai remiasi stebint individualų vaiką ir jo sugebėjimus;
  • moko vaikus pasirinkimo laisvės, tačiau suvokiant realias pasėkmes, bei moko pasirinkti laikantis taisyklių ir elgsenos normų;
  • vaiko aktyvumas ir jo interesai nėra užgožiami;
  • Vaikai mokosi spręsti iškilusias problemas, mokosi dirbti patys, įgauna sėkmės patirties.

Daugybę žaidimų ir lavinančių užsiėmimų, kurie remiasi šia ugdymo metodika, galite rasti čia.

 

Reggio Emilia

Pagal Reggio Emilia sistemą, vaiko intelektualiniai gebėjimai turi būti ugdomi plėtojant jo išraišką, pažįstant simbolius, turtinant etikos, logikos ir vaizdinių “kalbas”. Maži vaikai skatinami tirti juos supančią aplinką ir išreikšti save. Tai gali būti žodžiai, judesiai, piešimas, tapyba, konstravimas, lipdymas, šešėlių teatras, koliažai, dramos teatras, muzika ar daugelis kitų būdų.

Pagrindiniai šio ugdymo metodo principai:

  • Centras yra vaikais– kiekvienas vaikas skirtingas ir turi savo gebėjimus. Jų vystymasis ir augimo ritmas skiriasi, todėl jie ir negali būti visi vienodi. Todėl ugdymas ir aplinkos kūrimas turi prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių;
  • Vaikas turi šimtą kalbų – šimtą būdų atrasti, suprasti, šimtą būdų girdėti, matyti. Svarbu sukurti vaikui sąlygas išreikšti save įvairiais būdais. Negalime teigti jog jis per mažas ar per didelis, jei rodo norą vienam ar kitam užsiėmimui. Reikia gerbti vaiko norus ir ieškoti, kokia kalba jis nori kalbėti. Nesvarbu ar tai teatras, muzika, šokis ar kita;
  • Aplinka- trečias pedagogas- kuriama aplinka turi būti tokia, jog vaikas gerai jaustųsi, kuri suteiktų jam galimybes tobulėti, pažinti save ir įgyvendinti savo idėjas;
  • Vaikas yra laisvas ir turi savo teisių- pedagogai žiūri į vaikus, kaip į turinčius teises, o ne poreikius. Vaikas turi laiką kūrybai ir sau. Pedagogai stebi kiekvieno vaiko ugdymo pokyčius, tobulėjimą ir pritaiko mokymosi procesą pagal kiekvieną vaiką individualiai;
  • Pedagogas – tai vaiko ir šeimos partneris- pedagogas turi būti šalia vaiko. Ne priekyje ir ne aukštesnis. O būti šalia ir padėti atrasi save, atsiskleisti, išreikšti save per tam tikrus gebėjimus. Stebėti vaiką ir skatinti jį džiaugtis savo sėkme.
  • Svarbus yra vaiko patirties kaupimas (dokumentavimas)- kaupdami vaiko piešinius ar kitus darbus, mes ne tik parodome pagarbą jo kūrybai, bet ir galime stebėti pokyčius ir progresą per tam tikrą laiką.

Esminė šios metodikos mintis- jog vaikas turi teisę rinktis, turi teisę save atrasti, turi teisę į laisvę. Jeigu šiandien nenori piešti medžio, o nori saulės, jis gali piešti ją.

Jeigu norite savo vaikui taikyti šio ugdymo metodus, galite rasti žaidimų ir užsiėmimų čia.

 

Visoje mūsų raidoje, tokio palankaus laiko mokytis, kaip pirmuosius penkerius metus, daugiau nebėra. Todėl labai svarbu padėti vaikams tą laiką išnaudoti tikslingai. Nesakau jog reikia nuo pirmųjų dienų mokyti įvairiausių dalykų, tačiau kiekvienas žaidimas gali būti ir ugdymo priemonė. Ar žinojote jog visi vaikai gimsta su absoliučia klausa? Ir tik nuo mūsų priklauso ar mes padėsime vaikui ją ugdyti ar pamiršime. Mokymąsis nėra vadovėlių skaitymas nuo mažų dienų. Mokymąsis yra ir muzikos klausimas laisvu metu, smagus grojimas vaikiškais instrumentais, šokis. Mes su Gustu turime tradiciją vakarui nusiraminimui arba dainuoti, arba šokti. Taip taip atrodo prieš meigą veikla turėtų būti ramesnė, bet jis pats pasirinko, ko jam reikia prieš miegą. O mes padedame jam įvykdyti savo dienos ritualus.

Įvairūs rūšiavimo žaidimai, taip pat yra lavinimas ne tik smulkios motorikos, kas labai svarbu kalbai, tačiau ir ugdo vaiko norą pažinti. Pasidomėjus giliau, pasirodo jog kiekvienas žaidimas gali būti iš esmės naudingas ir tapti pagrindu sėkmingai vaiko ateičiai.

Kelionės taip pat neatsiejamas dalykas nuo vaiko pasaulio pažinimo bei tobulėjimo. Ir aš nekalbu apie ilgas ir brangias. Tačiau jau ir pati pastebėjau jog net trumpa išvyka į zoo ar kitą miestą, mano Gustą paverčia dar brandesniu, išmoko jį dar naujų dalykų. O emocijas pasirodo jie kažkur jau krauna ir laiko ir tie, kas sakysite neverta su vaiku keliauti, pažinti ar mokytis, nes vistiek pamirš- nesutiksiu visiškai. Žinoma, galbūt priklauso nuo vaiko, bet mane stebina, kiek jau visko daug prisimena dviejų su puse metų vaikas. Taip jis atsimena mūsų keliones, žinoma ne viską, bet tai kas paliko didžiausius įspūdžius, dar iki šiol sukasi galvoje 🙂