Balansinis dviratukas: kada pradėti mokytis ir kokį pasirinkti?

Gustas niekada nebuvo vežimo mylėtojas, tad nuo pat mažų dienų, keliaujant pasivaikščiot, reikėdavo sugalvoti įvairių atrakcijų ar būtų, kurie padėtų mažylį palinksminti ar užmigdyti vežime. Dažniausiai visgi pasivaikščiojimai baigdavosi tuščio vežimo stumimu, o mažasis viršininkas patogiai įsitaisęs ant rankų, stebi visą aplinką ir nė garselio neišleidžia. Bet jei tik bandai pailsėti ir vėl jį įgrūsti į vežimą, išgirsti tokį balselį, kokio nė nesapnavai. Tad kol buvo mažasis, labai gelbėjo nešynė. Joje ir dabar jam įdomu. Tačiau man per sunku, o kojos daužosi į kelėnus. Dėl to labai nepatogu vaikščioti, o nugara verkia paskutinėmis ašaromis.

Kai išmoko vaikščioti taip pat vežimas tapo nebeįdomus. Jeigu ne miego laikas, tai nelabai nori sedėti vežime. Nebent rengsi pasirodymus, kuriuos nemokamai galės stebėti ir visa aplink esanti auditoriją ir turbūt galvotų, jog šitai mamai jau senai stogelis išėjo laukais pasivaikščioti 🙂 Bet ir eiti kartais pavargsta, tai vėlgi reikia rasti būdą, kaip pasivaikščiojimas baigtųsi patogiai ir smagiai abiem mums. Nes į priekį nueinant po 5-6km, bijau jog einant atgal tiek pat reikės nešti jau 13kg sveriantį savo brangakmenį. Taigi pagalvojau jog reikia rasti kažkokią judėjimo priemonę, kurią jis išmoktų valdyti, o pasivaikščiojimai teiktų malonumą.

Internete pamačiau stilingus, ir ne itin didelius balansinius dviratukus. Atrodo dabar jie tokie ant bangos jog kas antras vaikas mieste su vėju pralekia pro mus, o Gustas savo vaikišku nuostabus žvilgsneliu palydi kiekvieną jauną vairuotoją ir atrodo jog ir pats norėtų šitaip skrieti parko takeliais.

 

Taigi išbandėme ir mes šią transporto priemonę. Pasirinkome medinį DIP DAP dviratuką. Būtent šį gamintoją rinkausi, nes dviratukai lengvi, bet tvirti. Reguliuojasi sėdynės aukštis, vairas apsaugo nuo pernelyg staigių posūkių. Pagamintas iš kokybiško medžio, tad turėtų būti ilgaamžis.

Tik gavę šiuos ratus, iškart išbandėme mūsų mini atostogose. Todėl pastebėjau keletą dalykų. Nors rašo jog dviratukas nuo dviejų metų, smalsumas buvo stipresnis už mane. Pabandėme jau dabar. Na ir tikrai matosi, pačiam važiuoti dar anktoka. Nors kartais jau ir išlaiko lygsvarą ir keletą kartų pasispyręs smagiai palydi vėją, tačiau važiuojant ilgiau, kažkodėl krenta ant šono drauge su visu dviračiu. Bet jų puslpapyje ir minima: mažyliai gali mokytis važiuoti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Taigi tikrai šis procesas reikalauja laiko ir turbūt nebus jog tą pačia akimirką atisėdęs, nulėks kaip ilgametę patirtį turintis vairuotojas. Tačiau smagu mums, nes jam įdomu. Išėjus pasivaikščioti Gustas pats nori tiesiog pastumdyti dviratuką jog jis pats pramankštintu savo ratukus. O dėl to ir ėjimas tampa įdomesnis tiek mums, tiek jam pačiam. O kartais užlipus pavažiuoti, vis tobulėja ir manau, sulaukęs jau antrojo gimtadienio lėks drauge su plaukus kedenančiu vėjeliu. Svarbiausias vaiko noras tobulėti ir geros emocijos mokinantis naujų dalykų…

 

 

 

Šeimyninės atostogos Ventspilyje

Kuomet artėjo ilgasis šventis savaitgalis vis mintyse dėliojau planą, ką visi šeimyniškai galėtume nuveikti. Labiausiai norėjosi jog būtų įdomu Gustui, turėtų veiklos ir parsivežtų naujų įspūdžių. Tuomet netikėtai internete perskaičiau jog visai netoliese esančiame Venstpilyje yra daugybę parkų ir smagių vietų būtent šeimoms su vaikais. Mes išbandėme visas pramogas bei aplekėme visą Venstpilį su dviračiais. O šiandien nekantrauju su Jumis pasidalinti visais įspūdžiais, labiausiai patikusiomis vietomis bei visu kelionės planu.

Kuomet jau vyras pasakė jog keliausime aplankyti šį miestelį. Atlikau visus namų darbus kruopščiai, ieškojau veiklos, net susiradau rekomenduojamas vietas pavalgyti. Ir mano vyrai užskaitė puikiai šį planą. Dabar viskuom pasidalinsiu ir su Jumis.

 

Taigi, išvažiavome ankstų penktadienio rytą, tačiau kelionė šiek tiek užtruko, kadangi visur vyko kelio remontas. Dėl to kelionė truko kur kas ilgiau, nei planavome. Bet mažyliui užmigus, laikas neprailgo. Atvykę iškarto įsikūrėme viešbutuke. Ir iškeliavome ieškoti nuotykiu.

 

Apie viską nuo pradžių ir po truputį.

 

APGYVENDINIMAS. Apsigyvenome svečių namuose Marbella. Kambarys buvo labai gražus ir tvarkingas. Gusto kambaryje laukė maniežas. Erdvės nebuvo labai daug, tačiau mes grįždavome čia tik pernakvoti. Tiesa, lova ir pagalvės nebuvo itin patogios nei man, nei vyrui. Kambaryje turėjome vonios kambarį. Na viskas, ko reikia. Taip pat bendroje erdvėje buvo virtuvėlė. Tad pusryčiam Gustui galėjau pagaminti mėgstamą kiaušinienę. Ir atlikę visus rytinius ritualus, iškeliaudavome tyrinėti miestą.

 

 

KAVINĖS. Ieškojome vietos, kur galėtume ne tik skaniai pavalgyti, tačiau ir mūsų mažasis viršininkas turėtų veiklos, kol maistas bus atneštas. Vos tik atvažiavę, keliavome į pirmąją pasitaikusią kavinę, nes visi trys buvome labai alkani. Taigi nukeliavome į kavinę Jūras Brize, adresu Vasarnicu iela 34. Kepsniai buvo labai skanūs, tačiau vaikam veiklos tik kelios supynės lauke. Vėliau visi pietūs ir vakarienės buvo Windau coffee  adresu Pils iela 25. Čia radome didžiulę žaidimų aikštelę viduje. Taip pat tuoletas pritaikytas mažųjų pervystymui. Čia radome ne tik vystymo lentyną, tačiu ir sauskelnių, kas mane labai nustebino. Taip pat maistas labai skanus ir ganėtinai draugiškos kainos. Personalas labai malonus. Tad su džiaugsmu vis grįždavome į šią kavinukę. Net kai Gustas užmigdavo ir galėdavome dviese ramiai pasidžiaugti pasimatymu, vistiek rinkomes šią, jau išbandytą vietą. Viską, ką valgėme buvo labai skanu. Tad rekomenduoju 100%.

 

PARKAI, ŽAIDIMAI SU VAIKAIS. Venstpilyje daugybė įvairių parkų, kur mažieji gali rasti įvairių supynių, čiuožynių ir kitokių smagių užsiėmimų. Pirmąjį vakarą apvažiavome visus su dviračiu. Kur Gustas parodydavo susidomėjimą stabtelėdavome ilgiau ir jis galėdavo smagiai praleisti laiką tarp kitų vaikų ir pramogų.

  • Vaikų miestelis- tai didžiulis parkas, kuriame Jūsų mažieji ras daugybę veiklos. Ir visa tai nemokamai. Supynės, čiuožyklos, įvairios laipynės. Na žodžiu ir mažiesiems ir šiek tiek didesniems veiklos tikrai bus nemažai. Apeiti visą parką gali užtrukti šiek tiek laiko. Daliai pramogų mūsų Gustas buvo per mažas, bet vistiek rado veiklos. Labiausiai patiko kapstytis smėlio dėžėje ir vaikščioti po medinius namelius ar važinėtis mašinomis. Parkas labai tvarkingas, galite nusipirkti ledų, kuriuos vyras išbandė ir sakė labai skanūs. Parko adresas: Lielais prospektas.
  • Vaikų parkas Fantazija. Čia taip pat daugybė įvairių nemokamų pramogų. Čia taip pat yra ir miško takas su su dvylika įvairių lygių sudėtingumo objektų. Šį parką rasite: Talsu iela.
  • Venstpilio nuotykių parkas- čia pramogos jau mokamos, tačiau užsiėmimai labai smagūs. Kamuoliukų batutas, įvairūs kiti batutai, čia jau ir didesniems vaikams tinkančios pramogos: nusileidimas padanga, mašinėlės ir kiti atrakcijonai. Gustui tiesa, veiklos buvo mažiau. Tačiau labai patiko fontanas ir važinėtis vandens mašinėle, kuri net šaudo vandens srovę. Tėtis saugojo mus šiame mūšio lauke, priešingu atveju, turbūt, būtume išlipę kiaurai šlapi. Truputį pasaugojau Gustą dėl didelio vėjo. Šis parkas įsikūręs: Saulės iela 141.
  • Venspilio vandens parkas. Jeigu oras neleis lankytis po miestą ir pažintį visus kampelius, puikus laiko praleidimas vandens parkas. Čia yra ir baseinas mažiesiems ir tėveliai ras pramogų ir visi išeis laimingi. Žinoma, jei vaikas, kaip ir mūsiškis vandens žmogus. Šį parką rasite: Lielais prospektas 33.
  • Pietinis molas- vaikams, čia galbūt, ir nėra labai įdomu, tačiau mums labai patiko ramiai pasivaikščioti, apžiūrėti įplaukiančius laivus ir uostą. Taip pat šiame kelyje daugybę didžiulių karvių. Manau vaikams jos taip pat paliks įspūdį.
  • Mėlynosios vėliavos paplūdimys. Vaikams čia taip pat yra pramogų. Supynės, žaidimų aikštelės. Tad jeigu norite aplankyti ir jūrą, galite drąsiai su vaikais keliauti čia. Bus smagu visiems.
  • Taip pat viename iš parkų, rasite garvežys, kuris reisuoja tam tikru laiku. Vaikams labai įdomi pramoga. O beto jis važiuoja pro Elnių parką, kuriame gyvena elniai, stirnos ir šernai.

Siūlau vežtis ir dviračius, mes su jais nuvažiuodavome į visus reikiamus taškus ir tuo pačius vis pamatydavome kažką naujo. Ištyrinėjome visą miestą ir smagiai keliavome grožėdamiesi gėlių parkais bei fontanais.

Taigi, tiek rekomendacijų šiam kartui. Manau savaitgalio pramogoms tikrai užteks ir visi drauge praleisite smagiai laiką. Šeimyninės atostogos Venstpilyje užskaitytos ir rekomenduojame Jums:)

 

Tėčio ir sūnaus žaidimai

Praėjus vos keletą mėnesių po Gusto gimimo, tėtis nuolatos kartodavo, kaip laukia jų laiko drauge. Kuomet galės statyti LEGO namus, garažus ir transformerius. Žinoma, aš galvojau jog iki tos dienos dar daugybę laiko. Bet jau kuris laikas mūsų namuose, tėčio ir sūnaus laikas, būtent ir yra statyti LEGO miestus.
Iš pradžių Gustui kaladėlės buvo geras įrankis dantimis pasikasyti, vėliau žaidimą suprato, kiek kitaip nei mes norėjome. Tėtis stato- Gustas griauna. Na o dabar, jau drauge po truputį mokinasi statyti, dėlioti ir leisti laiką drauge. Kuomet net ir mama akiratyje nėra būtina.
Labiausiai Gustui patinka mašinos ir namai. Kadangi pastatyti namą, jau turbūt nuo mažumės berniuko tikslas 🙂
Taigi, dabar kai aš noriu laiko sau, tėtis ir sūnus leidžiasi į kūrybą ir gamina įvairiausius statinius, miestus ir savo istoriją. Taip ne tik drauge leidžia laiką, bet ir kuria tarpusavio ryšį. Šis žaidimas yra tik jų reikalas. Ir panašu jog Gustas jau supranta, kad man čia ne vieta ir aš tokių meno kūrinių jam nesurinksiu.
Tad LEGO DUPLO kaladėlės dabar užima daug laiko Gusto kasdienybėje. O rinkinių namie turime ne viena ir ne du. Juos galima jungti tarpusavyje. Todėl galime leisti mažyliui atskleisti savo kūrybiškumą ir statyti net pačius keisčiausius ir gal net neegzistuojančius statinius realiame gyvenime. Bet ar žaidimuose yra taisyklės? Šitaip lavinama ne tik vaizduotė, bet ir pirščiukai. Mano mažasis princas dažnai mėgsta keisti užsiėmimus ir susikoncetruoti sugeba dešimčiai minučių, tačiau statant lego jis pradingsta mažiausiai pusvalandžiui. Manau, tai puikus būdas mokintis koncentruoti dėmesį ir susitelkti į vieną veiklą. Tai vienintelis žaidimas, kurį turi pabaigti iki galo.
O beto galime mokytis ir pažinti pasaulį. Visos rinkinyje esančios detalės atrodo labai tikroviškos, tad mokomės įvardinti daiktus. O šis namelis yra su visais būtinais priedais. Kaip vonia be kriauklės? Ar namas be langų ir durų?
Taigi, leidžiamės į kūrybingumo ir pažinimo kelionę, o man tenka pripažinti jog ir tėtis darosi mažyliui toks pats svarbus, kaip ir mama <3 Jų ryšys- magiškas.

Stilingos vaikiškos supynės

Jau artėjant pirmajam Gusto gimtadieniui, pildydama dovanų sąrašą norėjau įtraukti „namines” supynes. Bet vis padvejodama- išbraukiau. Maniau dar mažas, dar nesupras ir nemokės džiaugtis. Turbūt, suklydau. Nors nuo pirmojo gimtadienio praėjo tik pusmetis, tačiau pagaliau nusprendžiau jog supynės mums reikalingos, o mažojo princo emocijos paliko įspūdį ilgam. 
Interneto platybėse ieškojau, kokios tiktų prie būsimo mažylio kambario. Norėjosi jog būtų ne tik praktiškos, bet ir gražiai atrodytų, juk visgi kabinsime ir namuose. Ir vos tik parašiau CrazyKids  net dar negavusi prekės supratau jog laukia kažkas wow. Nes pasiūlymas pagaminti pagalvėlę su minkštomis ausytėmis, kuriomis Gustas galės apsigaubti šaltais vakarais supdamasis, kažkas tikrai naujo ir nematyto. Todėl net nedvejodama sutikau ir su nekantrumu laukiau šio meno kūrinio. Ir drąsiai vadinu taip, nes tikrai fantazijos netrūksta, o viskas išpildyta su didžiausia meile. 
Vos tik gavau supynes, pasikabinome tą pačią dieną. Vis svarsčiau tai kaip mano mažasis džentelmenas reaguos. Ar nebijos? Ar jam patiks? Ir į visus klausimus dabar atsakau užtikrintai ir su dideliu džiaugsmu- TAI VIENAS GERIAUSIŲ DAIKTŲ VAIKAMS. Jau vien todėl- patys matote kokias nepakartojamas emocijas sukelia vaikui. Šypsojosi, kvatojo, džiaugėsi ir įvertino. O kol dabar galime džiaugtis gražiais orais, suptis lauke dar smagiau. Kai orai atvės- nešimės kabinti vidun. Papildys vaikišką interjerą kambaryje. Supynes ne tik smagios, bet ir puošnios. Abu su Gustu negalime atsidžiaugti. Viskas taip, kaip ir įsivaizdavau. Stilingos, mielos bei kokybiškos!

Ar galima sudėti žaislus stilingoje dėžutėje?

Dabartinė, viena iš didžiausių problemų, kuri mane šiek tiek erzina- visur išsimėtę Gusto žaislai. Turbūt, taip ir bus iki kol pakankamai užaugs ir gebės viską padėti į savo vietas. Jau ir dabar po truputį šito mokomės, bet tiesa pasakius, manau, dar nelabai supranta arba nelabai nori suprasti, ką reiškia ” padėk daiktą į vietą” 🙂 
Na bet dabar noriu su Jumis pasidalinti ne apie auklėjimus ir tvarkymą, o apie tai, kaip gražiai sudėlioti žaislus į vietas, bent tam kartui, kol mažasis griovėjas miega. 
Norėtųsi visada gražaus ir tvarkingo vaiko kampelio, tačiau suprantu jog kol kas jis džiaugiasi vaikystę ir dar yra mažiukas. Tačiau vistiek norėsi to gražaus vaizdo, bent jau ryte ir vakare. Vienas iš svarbiausių dalykų namuose, man ir yra vaiko kambarys ar kampelis. Jį labiausiai norisi puoselėti ir gražinti. Tiesa, dažnai sunku atrasti stilingų, bet tuo pačiu ir vaikiškų dalykėlių, kurie puoštų namus. Man nesinorėjo didelės spalvotos ir griozdiškos žaislų dėžės, kurią galima rasti beveik visuose prekybcentriuose. Norėjau nedidelės, vaikiškos dėžutės, kur galėtume laikyti Gusto knygeles ( jos dabar smagiausias žaislas) ir mylimiausius pliušinukus. Ir tada atradau IndigoSky. 
Jų siūlomos dėžutės, man labiausiai patraukė akį dėl to jog yra šviesios, nedidelės ir pieštos. Taip ir kūriau jau akyse vaizdą, kaip puoš Gusto kampelį. Paveikslėlį išsirinkome- mažojo princo. Turbūt, visos mamos, kurios skaitote mūsų istoriją, žinote jog savo sūnelį vadinu mažuoju princu.
Dar vaikystėje skaičiau šią knygą, bet tuomet nepaliko didelio įspūdžio. Bet perskaičius dar kartą nėštumo metu, supratau visą esmę. Ir dabar mano mažasis princas yra vienintelis toks pasaulyje ir suprantu, ką reiškia mintis „kas gražiausia nematoma akimis”. 
Tad ši dėžutė ne tik puošia ir papildo interjerą, bet ir atspindi mūsų istoriją. O jeigu turėčiau mergaitę, būtinai norėčiau fėjų 🙂 Pasižvalgykite, manau tikrai rasite tai, kas suteiks vaiko kambariui jaukimo. O mes, tiesa, dėžutę naudojame ir smagiems pasivažinėjimams. Nemaniau jog ji tokia stipri, bet Gustas įsigudrino įlipti ir jam ten smagu leisti laiką- pasirodo atlaiko ir jį ir mūsų Grantą 🙂 

Prieraiši tėvystė- kaip užauginti laimingus vaikus ar nauja mada?

Nemažai matau įvairių mamų patarimų, kaip augina vaikus remdamasi prieraišios tėvystės principais. Dalinasi savo patirtimis, ieško atsakymų į įvairius klausimus, kurie būtų pagrįsti būtent prieraišia tėvyste. Tačiau, kaip visada yra ir kita medalio pusė. Tai kitos mamoms, kurios vis dar mano jog nei vienas doras pilietis neužaugo be griežtesnio balso ar beržinės košės. O kaip yra iš tikrųjų? Čia nauja mada ar tikrai būdas užauginti laimingus vaikus? Žinoma, pamąstymai tik mano patirtis ir nuomonė. 
Taigi aptarkime kelis prieraišios tėvystės pagrindinius principus: 

  • Pasirengti gimdymui ir tėvystei- reikėtų pasidomėti ne tik apie patį gimdymą, vaiko priežiūrą, bet ir raidos etapus. Jog nebūtų nepagrįstų lūkesčių. Ne tik jei vaikas būdamas šešių mėnesių pats neatsisėda, kas yra visiškai normalu, bet ir priimti besiformuojančią jo asmenybę. Psichologines būsenas. Reikėtų suprasti jog vaikai, kaip ir mes- kartais gali išlipti ne ta koja iš lovos tiesiog ir nereikia čia ieškoti priežasčių ir kaltinti jog šiandien neduoda mamai ramybės;
  • Maitinimas- nėra čia ką ir daug išsiplėsti, tačiau vaikas žindydamas mezga ypatingą ryšį su mama. Tad šis procesas, mano manymu, labai intymus ir svarbus tiek vaikui, tiek mamai ir abiem turėtų kelti tik teigiamas emocijas;
  • Jautriai reaguoti į vaiko poreikius- tėvai turi stengtis suprasti vaiko poreikius ir iškarto juos patenkinti. Kad vaikas jaustųsi saugus ir suprastas. Jeigu jis jaus jog tėtis ir mama jautriai reaguoja į jo emocijas, išgyvenimus ir visuomet suteikia pagalbą, mažylis jausis saugus ir tai padės jam augti laimingu vaiku. Kai vaikas pargriūva nereikėtų jo moralizuoti, koks neatidus buvo, bet apkabinti paguosti ir sumažinti skausmą savo meile. Ir tai tikrai veikia. Kai mano mažasis princas užsigauna, jau parodo ką skauda, o kai aš tą vietą kelis kartus papučiu, pabučiuoju ir apkabinimu su užuojauta- skausmo lyg nebūtų ir su šypsena keliauja toliau tvarkyti savo reikalus. Žinoma tai nėra visuomet, jei užsigauna skaudžiau prireikia daugiau laiko. Bet visgi mamos glėbys tikras vaistas;
  • Prisilietimai- jie labai svarbūs vaiko emocinei būsenai. Per prisilietimus ir fizinį kontaktą taip pat kuriame ryšį su vaiku. Jis jaučiasi saugus, mylimas ir globojamas;
  • Saugus miegas- net ir miegodamas vaikas turi jaustis saugus. Tai vienas iš svarbiausių pojūčių augant vaikui, kad nebijotų reikšti emocijas, neužsidarytų savyje, o paguodos ieškoti tarp pačių artimiausių žmonių, o svarbiausia žinoti, kad ją visada gaus;
  • Pozityvus auklėjimas- jis turėtų būti paremtas meile, pagarba, bendravimu ir ieškojimų sprendimo būdu iš įvairių situacijų kartu. Kalbantis, o ne pykstantis.
Prieraiši tėvystė turi ir daugiau principų, tačiau trumpai aprašiau mano manymu pačius svarbiausius, be kurių neturėtų augti nei vienas vaikas. Kiekvienam vaikui labai svarbu žinoti jog tėvai yra tie žmonės, kurie jie visada supras, paguos ir iškilus bėdai kalbėsis, ieškos kompromisų ir neleis vaikui jaustis pamirštam ar neįvertintam. Todėl, mano nuomonė, jog iš senų laikų likusi norma neklaužadai įkrėsti beržinės košės yra visiškai nepagrįstą. Juk net mes, suaugę- norime būti mylima, laukiama užuojautos kuomet jaučiamės blogai, norime, kad brangiausias žmogus reaguotų į mūsų poreikius, o neslopintų emocijų. O čia kalbama apie mažuosius. Jie nesupranta, kaip brangiausias žmogus žemėje- mama, gali neatsisukti kai jam liūdna.