Autorius: admin

Natūralus kiaušinių marginimas

Artėja spalvinga pavasario šventė- Velykos. Tad ruoštis ir ieškoti idėjų, manau, niekada nėra anksti. Ieškodama minčių, kaip šiais metais jau kartu su mažuoju galėsime marginti kiaušinius, radau ne mažai puikių idėjų sveikesniems, natūraliems dažams. Tokiu atradimu noriu pasidalinti ir su Jumis. Dažymo būdai itin paprasti, bet kiaušiniai atrodo tikrai verti dėmesio 🙂

 

Mėlynojo kopūsto dažai

Mėlynas kopūstas duoda kiaušiniams sodrią ir gražią mėlyną spalvą, o dažymo būdas labai paprastas. Geriau rinktis balto lukšto kiaušinius ir juos tiesiog virti kartu su mėlynuoju kopūstu. Kai kiaušiniai išverda, šiame vandenyje reikėtų juos dar palaikyti keletą valandų.

 

Šilkiniai kaklaraiščiai.

Jeigu spintoje turite nebenaudojamų šilkinių kaklaraiščių, juos galima panaudoti kiaušinių marginimui. Dažymo būdas labai paprastas, o kiaušiniai atrodo spalvingai.

Reikia suvynioti kiaušinį į kaklaraištį, aprišti jį siūlų ir išvirti.

 

Dekupažiniai kiaušiniai

 

Šie kiaušiniai gali būti išmarginti pačiais įvairiausiais paveikslėliais ir labai paprastu būdu. Reikės tik:

  • Virto kiaušinio;
  • Servetėlių su pavaiksliuku;
  • Kiaušinio baltymo.

Iš servetėlės reikia išsikirpti labiausiai patikusį paveikslėlį, uždėti ant kiaušinio ir patepti kiaušinio baltymu jog priliptų. Jei norite tik vieno paveikslėlio, išvirkite kiaušinį dažuose ir tik tada klijuokite paveikslėlį.

 

Vaškinės kreidelės

 

Šis būdas labai paprastas ir galite įjungti savo fantaziją. Tereikia išvirti kiaušinius, dar šiltus įsidėti į laikiklį ir piešti su vaškinėmis kreidelėmis įvairiausius ornamentus.

 

Levandiniai kiaušiniai

 

Kiaušiniai gali ne tik įgauti levandų švelnų atspalvį, bet ir jomis kvepėti.

Spalvai išgauti reikia pamerkti kiaušinį į stiklinę greipfruktų sulčių ir įpilti šaukštą acto, įdėjus kiaušinį palikti per naktį. Kai kiaušinis nusidažo galite patepti levandų eterinių aliejumi. Tuomet ne tik atrodys gražiai, bet ir turės ypatingą kvapą.

 

Blizgantys kiaušiniai

 

Man šitie patys gražiausi. O dažymo būdas labai paprastas. Baltus kiaušinius reikia įdėti į puodą, užpilti raudonu vynu ir virti apie 7minutes. Išvirtus kiaušinius palikti vyne dar apie 12h.

 

Rožiniai kiaušiniai

 

Norint gauti rožinius kiaušinius, reikia juos išvirti burokėliuose arba iš marinuotų burokėlių nupilti skystį, įpilti šaukštą acto ir palaikyti šiame tirpale balto lukšto kiaušinius 12h.

 

Geltoni kiaušiniai

 

Geltoną atspalvį kiaušiniams gali suteikti morkos ir ciberžolė. Jeigu renkatės morkas, reikės supjaustyti apie tris dideles morkas, užpilti vandens ir pavirti apie 15min. Tada įpilti kelis šaukštus acto, įdėti virtus kiaušinius ir laikyti tiek, kol įgaus norimą atspalvį.

Ciberžolė. Geltonos atspalvis priklauso nuo ciberžolės kiekio. Įdėkite norimą kiekį į vandenį, užpilkite 2-3 aukštus acto ir virkite kiaušinius apie 30min.

 

Taip pat dar noriu pasidalinti nuotrauka, kurioje atspindi produktas, kiaušinio spalvą. Šią nuotrauką radau Pinterest’o platybėse.

 

Planuojame vasaros išvykas: kur nebrangiai ir smagiai praleisti laiką su vaikais?

Artėja, turbūt, visų pats laukiamiausias metų laikas- vasara. Kuomet užtenka užsimesti ploną maikutę ir keliauti patirti naujų nuotykių. O kur dar taip ilgai lauktos atostogos. Mane labiausiai vargina tas galvojimas, ką šiandien aprengti jog neperkaistų, bet ir nebūtų šalta. Dėl to labai myliu vasarą. Kai nereikia prisirengti jog matytųsi tik akys ir vaikas pats gali laisvai judėti, jo nevaržo jokie kombinezonai ar žieminiai batai.

Na bet šiandien ne apie aprangą, o apie vasaros išvykas. Turbūt, ne visada gaunasi suplanuoti kelionę į šiltus kraštus ar nukeliauti toli. Tad šiandien noriu pasidalinti, keliomis trumpų kelionių idėjomis, kurioms užtenka ir savaitgalio, jos nėra labai brangios, o įspūdžių ir puikų emocijų pasikrauna visa šeima.

  1. Ventspilis. Šį miestą jau išbandėme preitą vasarą ir patiko visiems. Nors Gustas buvo dar tik metinukas su trupučiu, tačiau veiklos radome labai daug. O mums su vyru atsirado laiko netgi ramiai išgerti kavos, pasivaikščioti susikibus už rankučių ir pasimėgauti tokia pavykusia kelione. Dar daugelį vyrų, turbūt, džiugina ir tai jog kelionė neišplonina pinginės 😀

Taigi, vykome į Ventspilį savaitgaliui. Spėjome aplankyti ir apžiūrėti visą miestą, kadangi atsivežėme dviračius, tad pakako savaitgalio susipažinti su miestu. Labai patogu jog vaikų žaidimų aikštelės visos centre, nėra labai dideli atstumai, tai visur keliavome dviračiu, jeigu labai išvargdavo mažasis keliautojas, spėdavo savo kėdutėj dar ir kokį posmelį numigti. Todėl jei mėgstate važinėtis dviračiais- tikrai rekomenduoju juos pasiimti ir į šią išvyką.

Kur apsistoti? Kadangi mes šią kelionę sugalvojome ekspromtu. Ir jau sekančią dieną važiavome, tai pasirinkimo galimybės labai didelės neturėjome, daugelis vietų jau buvo rezervuotą net kelias savaites į priekį, tad rinkomės iš to, kas liko. Tačiau manau tikrai nebuvo blogai. Pasirinkome savo viešnagiai- svečių namus Marbella. Juos rezervavome per booking.com sistemą. Labai nustebino tai jog atvykus į registratūrą susikalbėjome lietuviškai, jau tas nuteikė labai džiugiai. Taigi šie svečių namai turi tvarkingus kambarius, juose yra dušas, WC. Bendra virtuvėlė, kur galite ryte pasigaminti pusryčius ar bent jau išgerti kavos. Taip pat yra ir didesni namukai, kuriuose galite apsistoti su didesne kompanija. Mums ši vieta tikrai patiko ir mielai grįžtume dar. Kainos ir kokybės santykis geresnis nei įsivaizdavome, nes už dvi viešnagės naktis mokėjome gal apie 80e.

 

Ką aplankyti? 

Karvės. Na jų lankyti nereikia, vaikštinėdami vistiek pamatysite, šiame mieste labai daug įvairiai papuoštų karvių, jos ir mažos ir didelės, bet atrodo tikrai smagiai ir priverčia stabtelėti nors akimirkai.

Ventspilio paplūdimio vandens parkas. Taip taip, po atviru dangumi įsikūręs vandens parkas, kuriame yra vaikiškas baseinas, kalneliai ir gausu kitų pramogų. Jeigu orai leidžia, labai smagu pasimėgauti šia pramoga, juk ne tik Turkijoje atostogaujant galima mėgautis baseinu lauke.

Ventspilio nuotykių parkas. Šis parkas yra mokamas, bet galite pirkti bilietus tik į tas pramogas, kurios Jums atrodys smagiausios. Yra didelių batutų, nusileidimas padanga, vandens mašinos, mažas miestas, kuriame galima važinėti su mašinytėmis ir dalyvauti tikrame gyvenime. Ir daug dar kitų. Šiame parke galima užtrukti ir visą dieną, nes veiklos tikrai labai daug. Parko adresas – Saules iela 141.

Ventspilio vaikų miestelis. Sekmadieniais šiame parke vyksta įvairūs renginiai vaikams, o paprastomis dienomis čia daugybė nemokamų pramogų nuo pačių mažiausių iki jau vyresnių. Čiuožyklos, supynės, mašinos. Ir šios pramogos nemokamos, tad nusipirkite porciją ledų, leiskite mažyliui bendrauti su kitais bendraamžiais ir mėgautis pramogomis, o Jūs skanaukite ir mėgaukites vienas kito draugija. Parko adresas- Lielais prospekte.

Siaurukas. Tai senovinis garvežys su keliais vagonais, Gustui buvo labai įdomu.

Čia net ir prie jūros yra labai daug pramogų, įvairių supynių ir žaidimų aikštelių ir visa tai nemokamai. Todėl tikrai rasite, ką nuveikti. Jei norėsite pasimėgauti saule paplūdimyje vaikai irgi turės veiklos ir nereiks nuobodžiai laukti, kada čia pagaliau mama pasidegins 🙂

Maistas? Mums labiausiai patiko kavinė Windau coffee, kadangi čia didelė žaidimų aikštelė, o šalia jos staliukai, tad galime ramiai pavalgyti, kol mažieji užsiėmę savo reikalais. Maistas labai skanus ir nėra brangus. O viskas pritaikyta vaikams, net ir WC galite rasti sauskelnes mažiausiems, mane tai labai nustebino ir buvo maloni staigmena 🙂 Kavinės adresas- Pils iela 25.

Šiemet mes jau vėl suplanavome kelionę į šį vaikų rojų 🙂

2. Ryga. Taip pat Latvijos miestas, čia žinoma ne tiek daug veiklos mažiusiems, tačiau tikrai rasite, ką nuveikti su visa šeima. Savaitgali Rygoje taip pat nekainuoja kosminių pinigų, apgyvendinimo įstaigą rinkomės vėlgi iš booking.com, taigi pasižvalgę ten ir įvedę pasirinktą kelionės datą, rasite pagal kainą Jums tinkamiausią variantą. Tik paskubėkit, nes mes jau irgi užsirezervavome savaitgalį Rygoje, o pasirinkimų jau likę nebe tiek daug, kas labai stebina, nes iki vasaros dar yra šiek tiek laiko 🙂

Kur pavalgyti? Labiausiai įsiminė viena kavinė, kur valgėme daugiausiai sushi, nes tuo metu vyko akciją, vieną perki- vienas nemokamai. Buvo labai skanu ir pigu. Dar kas sužavėjo jog kavinėje galima rasti įvairaus maisto. Nuo picų iki sushi. Ir kainos nebuvo labai didelės. Tad dalinuosi mūsų atradimu: Tokyo City.

Ką aplankyti? Zologijos sodas. Nėra iš pačių tvarkingiausių, kai buvome anais metais, jautėsi ir kvapas ir gyvūnai nėra labai laimingi, bent man taip atrodo iš akių, tačiau vaikams buvo smagu ir sukėlė labai daug emocijų įvairūs gyvūnai. Taip pat parke buvo ir žirafos, jos turbūt vienintelės atrodė, tokios patenkintos dėmesiu ir mėgavosi savo populiarumu.

Taip par Rygoje yra vandens parkas. Tiesa jame nebuvome, planuojame aplankyti šiemet. Tad rekomendacijų siūlau paieškoti internete, tačiau pranešu jog toks yra, jei vaikai mėgsta vandenį 🙂

Senamiestis. Labai gražus, spalvingas, architektūra žavinga, tad pasivaikščioti BŪTINA.

Dar vienas numatytas taškas, kurį norime aplankyti šiemet, kokteilių baras, įsitaisęs prie Dauguvos upės, kur atsiveria visa Rygos panorama. Vaizdas tikrai atrodo įspūdingai. Bet vėlgi negaliu garantuoti už kavinę, nes dar nesilankėme, bet po šių metų kelionės būtinai papasakosiu. Skyline Bar Riga.

3. Jei rinktis kelionę Lietuvoje, siūlau tuomet Juodkrantė, Nida ar bet kas Kuršių Nerijoje, kadangi man atrodo ten taip ramu ir gera. Oras visada šviežus, miško. Žaidimų aikštelės tvarkingos, prižiūrėtos ir beveik ant kiekvieno kampo. Tad jei norite laiką praleisti šiek tiek ramiau, atsipalaiduoti, pasimėgauti ramybe, išvengti didelio šurmulio- rinkitės Kuršių Neriją.

Kaip žinoma, čia vaikams būtų smagu apsilankyti jūrų muziejuje, delfinariume. O kur apsistoti, taip pat galima rinktis iš booking.com už prieinamiausią kainą.

Vaikui reikalinga sveika ir laimingai mama

Dažnai, jau ir nėštumo metu, mes sukame galvą, ką galėsime pasiūlyti savo mažyliui. Kokį kraitelį supirkti juk dabar būtinybė sekti madas, stumti stilingiausią vežimą ir pirkti tik lietuvių kūrėjų rūbelius, kurių kainos dažnai ne visiem įkandamos.

Tačiau tada pamirštame galvoti apie save, įsisukame į tą ratą, kaip voverės. Bėgam, bėgam vis norisi atrodyti puikiai, aprengti vaiką tik gražiais rūbais, o poto neleisti džiaugtis vaikyste ir išsitepti, nes juk ką tik nupirkau ir brangiai mokėjau.

Bet nepriimkit visko rimtai.. 🙂 Šiaip ar taip, tiesa tokia jog kartais pamirštame pagalvoti apie patį svarbiausią dalyką, kuris reikalingas naujam pasaulio gyventojui- sveika ir laiminga mama. Jie taip viską jaučia ir supranta, dar net būdami kūdikiai jog net ir pati ne visada galiu patikėt, kokie protingi ir su stipriais pojūčiais yra net mažiausi vaikai.

Todėl noriu šiandine su Jumis pasidalinti atviru mamos laišku, apie savo būseną po gimdymo, apie tai kaip išdrįso pripažinti problemą ir sau padėti.

 

Aš esu Laura, nuostabaus berniuko,dešimties su puse mėnesio,    Leono mama. Turiu istorija, su kuria tikriausiai daugelis mamų susiduria, bet susiduria savaip, kitaip.. 

mano istorija prasidėjo dar neštumo metu – mažas hemoglobinas, kraujo spaudimas nesiekė nei 90, pykinimas ir lankymasis tualete kiekvieną dieną iki 20sav – savijauta tragiška. Bet džiaugtis laukimu tai nesutrugdė, jau įsčiose laabai mylėjau savo bembį, toliau tęsėsi 22h trukęs gimdymas ( sunkus visapusiškai, bet neišiplėsiu, nes pasakojimas ne apie taip). 

Grįžus namo iš ligoninės jaučiausi silpna, bet galvojau juk visom taip būna, atsigausiu.. ėjo dvi savaitės, trys, mėnuo ir du, savijauta vis blogėjo, svaigo galva, tirpo kojos, pylė šaltas prakaitas, jaučiausi taip prastai, kad bijodavau su mažyliu išeit į lauką. visada mane lydėjo mintys, kas bus jei as nualpsiu, kas pasirūpins mano mažyliu. nusprendžiau pasidaryti kraujo tyrimą, kuris rodė didelę mažakraujytę. pradėjus vartoti vaistus savijauta gerėjo, bet baimė liko su manimi, kurios niekaip negalėjau tramdyt.. kas bus, kas pasirupins mažuoju jei man kas atsitiks, tik pagalvojus imdavo trūkt oro, taip, toji baimė man išaukė panikos priepolius, tokią diagnozę išgirdau iš specialistės. Man paaiškino, kad man taip pasireikškė pogimdyvinė depresija. To negalėjau pripažint, NES GI AŠ DIEVINU SAVO VAIKĄ!! Taip tai ir yra problema, siekimas tobulumo, norėjimas neklysti, bijojomas suklupt. išgirus gydytojos žodžius supratau, kad tai reikia gydyt DABAR! Mano pirmi žodžiai jai buvo – KAIP? Ji aiškiai man pasakė – vaistų pagalba – pusmetis, be vaistų metai ar du. Labai nenorėjau, bet pasirinkau vaistus. Šiai dienai, nesigailiu, kad pasiryžau šitam žingsniui, su lyg diena jaučiuosi geriau, laimingesnė, kupinesnė jėgų.

Ką savo pasakojimu noriu pasakyt, tai, kad, mamos – nenorėkit būt tobulos, nesiekit to, nes taip tik sau pakenksit, mokėkit klyst. O svarbiausia saugokit save, jei jaučiat, kad kažkas negero vyksta su jumis, kreipkitės į specialistus. Mūsų vaikams mes esam svarbiausios, jiems mūsų reikia sveikų ir laimingų.

Psichologės Agnės patarimai, apie mažylių darželį, ožiukus bei kitus aktualius reikalus

 

 

Dažnai artėjant kiekvienai naujai pradžiai ne tik tėvai, bet ir vaikai patiria stresą ir išgyvena įvairiausias emocijas. Kuomet artėja rugsėjis, daugelis mažylių pradės pažindintis su darželiu, kiti gal sulauks brolio ar sesės, dar kiti parduotuvėje iškels isteriją dėl negauto žaislo. Bet visos šios situacijos reikalauja tėvų pasiruošimo ir tinkamos reakcijos. Todėl šiandien į pačius aktualius klausimus, mums atsakys psichologė Agnė.

  1. Netrukus prasidės rudens sezonas, daugelis mamų pirmą kartą išleis mažylius į darželį. Kada būtų tinkamiausias amžius pradėti vaiką prie jo pratinti? Ir kaip tai daryti jog nebūtų streso nei tėvams, nei mažyliui?

 

Remiantis prieraišumo teorija, geriausia vaiką į darželį leisti nuo trejų metų, tačiau žinant šių dienų realijas, tikrai ne kiekviena šeima turi tokias galimybes.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus vaikus leidžiate į darželį, svarbu nepamiršti, kad jam reikia pasakoti, paruošti, kalbėtis ir nuteikti artėjantiems pokyčiams. Neturėkite iliuzijų, kad jie maži ir nieko nesupras: vaikui metai ar treji, jie abu yra pajėgūs suvokti, ką sako tėvai, jei suaugę tinkamai parenka žodžius.

Taigi, siekiant palengvinti mažylio adaptaciją darželyje, yra pateikiamos kelios rekomendacijos:

  1. Trumpas atsisveikinimas (kai vaikas nėra skubinamas; atsisveikinama vieną kartą, trumpai; greitai išeinama iš patalpos, bet „nedingstama“, kol vaikas nemato).
  2. Ritmas (atsisveikinimo tradicijos, pvz., bučkis, “mylu mylu”, “ate ate”; vaiko atvedimas kasdien tuo pačiu laiku, jei yra galimybė – atvesti turėtų kaskart tas pats žmogus; tinkamas laiko tarpo pasirinkimas – vedimo į darželį ir atsisveikinimo).
  3. Palaikymo žodžiai (tėvų šypsena, džiaugsminga nuotaika, pozityvios mintys apie darželį);
  4. Emocinis palaikymas (rami tėvų reakciją į vaiko riksmą, mušimą, puolimą ant grindų; tėvų ramybė, jautrumas, padrąsinantys žodžiai);
  5. Tiesos sakymas (tėvų nuoširdumas, duoto žodžio laikymąsis, nuoseklumas).

 

  1. Daugelis mano jog vaikų “ožius” reikia ignoruoti ir nekreipti dėmesio? Neva taip išmoks gražiai elgtis ir klausyti. Kokia Jūsų nuomonė? Ar tikrai reikia ignoruoti ir nesistengti suprasti vaiko?

 

Viena vertus, netinkamas elgesys turėtų būti ignoruojamas, tačiau stengtis suprasti vaiką yra būtina.

Pavyzdžiui, situacija vaikų žaidimų aikštelėje. Prieš susiruošiant eiti namo, vienas iš tėvų gali pasiūlyti, kiek kartų vaikas dar norės nučiuožti nuo čiuožyklos. Vaikui įvardinus skaičių, reikia garsiai skaičiuoti kiekvieną nučiuožimą ir vėliau užtikrintu tonu pasakyti: „Viskas. Jau nučiuožei X kartų, laikas namo“. Dažnais atvejais šią akimirką prasideda vaiko bandymai derėtis: „dar kartą“, „paskutinį kartą“. Suaugusiam nesutikus, atžala gali pradėti netinkamai elgtis (spardytis, verkti, bartis), tačiau tėvai turėtų atspindėti vaiko jausmus, parodant supratimą ir tuo pačiu nubrėžti ribas: „Suprantu tavo nusivylimą ir norą pabūti ilgiau, bet mes susitarėme. Tu pasirinkai X kartų čiuožti, tiek ir nučiuožei. Laikas namo“.  Svarbu nebijoti vaiko nepasitenkinimo išraiškų (ašarų; spardymosi; rėkimo, kad jūsų nemyli; puolimo ant žemės), nes tokiais būdais mažoji atžala tiesiog bando patikrinti tėvų ribas.

 

  1. Dažnai seneliai ar svetimi žmonės sako, jog kol nėra mamos šalia, vaikas auksinis. Bet kai tik į kambarį įžengia mama, vaikui visos emocijos persimaino ir tampa irzlesnis, dažniau kažkuom nepatenkintas. Kodėl taip yra? Ar mama tas uostas, kuriam patiki visas emocijas, ne tik gerąsias?

 

Jūs esate absoliučiai teisi. Vaikai prie mamų (arba tėvų, priklauso nuo santykių), tampa irzlesni, ima verkti ir reikšti nepasitenkinimą, nors iki tol viskas atrodė puiku. To priežastis, nes mama arba tėtis yra tas uostas, kuriam atžalos patiki visas emocijas, ne tik gerąsias. Prie to žmogaus, kuriam vaikas išlieja visas savo negatyvias emocijas, jis jaučiasi saugiausiai. Jaučiasi mylimas ir pripažintas toks, koks yra ir žino, kad bus suprastas, nepriklausomai nuo jo negatyvių jausmų ir net ne visada itin tinkamo elgesio.

 

  1. Ar reikia reaguoti į visas vaiko ašaras, padėti jam susigaudyti, kokias emocijas jis jaučia? Ar visgi pasakymas “ Paverks ir praeis” tinkamas ?

 

Žinoma, kad reikia reaguoti į visas vaiko ašaras. Vaikai (kaip ir dalis suaugusiųjų) vis dar nemoka pažinti savo jausmų, tad mūsų, tėvų, ugdytojų pareiga, išmokyti vaikus pažinti savo jausmus ir susivokti, kas su jais vyksta.

Tai įmanoma padaryti, atspindint jų jausmus perklausiant: „Ar teisingai suprantu, kad esi nusivylęs?“ „Ar teisingai suprantu, kad tau liūdna/ pikta/ skaudu?“ ir pan. Nereikia bijoti vaiko ašarų – nereikia ir tramdyti jų (pvz., „na neverk“), o verčiau reikėtų vaikui padėti susivokti, kas su juo vyksta – kokio jausmo išraiška ir yra minimos ašaros.

 

 

  1. Dažnai mamos patiria gėdą, kai vaikas parduotuvėje ar gatvėje gulasi ant žemės ir rėkia, jei kažko negauna. Kaip reiktų elgtis tokioje situacijoje mamai?

 

Natūralu, kad mamoms, kurioms yra svarbi aplinkinių nuomonė, tampa nepatogu, gėda, nejauku, apima beviltiškumo ir kiti jausmai, kai vaikas griūna parduotuvėje ant grindų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad būtent tėvai yra savo vaiko autoritetas, o ne visuomenė. Tad atsakius į klausimą, ar aš noriu išugdyti vaiką, ar pataikauti visuomenei, tampa daug lengviau išgyventi, kai atžalos bando suaugusiųjų ribas.

„Auksinio recepto“, kaip elgtis atitinkamoje situacijoje nėra, nes kiekviena situacija skirtinga. Tačiau tikrai žinau, kad negalima pataikauti vaiko netinkamam elgesiui. Tai yra, negalima pirkti pirkinio, kai prasideda „ožiukai“, jei apie minimą pirkinį nebuvo susitarta iš anksto. Kita vertus, visada reikia įsivertinti, ar analizuojami „ožiukai“ yra ribų bandymas, ar vaiko nuovargis, o gal alkio požymis? Pavyzdžiui, jei buvo sutarta nusipirkti „Kinder siurprizą“ ir ateinate į parduotuvę, kai vaikas yra alkanas bei nori miego, „Kinder siurprizą“ reiktų pirkti ir jam pradėjus verkti ar „ožiuotis“ dėl nieko. Tačiau, jei krenta ant grindų, kad nori žaislo apie kurį nebuvo susitarta ir „Kinder siurprizą“, kuris buvo žadėtas, o vaikas išsimiegojęs ir sotus, tuomet tikrai nebūtų protinga pataikauti.

Šių dienų vaikai turi be galo daug galimybių ir poreikių, nes pasiūla didžiulė, tad natūralu, jog ir nusivylimų jie turi daug daugiau nei ankstesnių kartų vaikai. Tad šiuolaikinių tėvų užduotis – padėti vaikams susidoroti su nusivylimu, nepasitenkinimu ir stresu, o ne pataikauti jiems, bijant visuomenės reakcijos.

 

  1. Kai kurie vaikai linkę muštis su kitais savo bendraamžiais. Nors nėra smurtaujama namie, nemato šio pavyzdžio niekur aplinkoje, bet kodėl jie taip elgiasi? Kaip su tuo reikėtų kovoti ir išmokyti jog taip daryti negerai?

 

Jokiu būdu ne kovoti. Kova iššaukia pasipriešinimą ir/ar keršto siekimą, kuris ir pasižymi smurtavimu, nemandagumu, skaudžiais žodžiais, įžūliais žvilgsniais, užgauliu atsisakymu bendradarbiauti. Vaikai keršto siekia, kai jaučia, kad su jais buvo pasielgta nesąžiningai. Jie siekia sąžiningumo, o jo nesulaukę, imasi netinkamo elgesio. Taigi, pirmiausia, susidūrus su minimu netinkamu elgesiu, kad ir kaip kartais gali būti sunku, tačiau neturėtumėte jaustis įskaudinti ar pikti (pvz., jei vaikas mamai pasako „aš tavęs nemyliu“, reiktų atskirti, kad tai netiesa. Tai greičiausiai tėra vaiko keršto siekimas, kai patiria nesąžiningumą.). Tokiu atveju reiktų neskaudinti vaiko, padėti vaikui jaustis mylimam, stengtis būti kuo sąžiningesniam, pastebėti ir įvertinti, kai vaikas prisideda.

O konkrečiai susidūrus su smurtine apraiška, pirmiausia reikėtų nuraminti įpykusį vaiką ir vėliau atspindinčio klausymo pagalba, leisti jam jaustis suprastam: „Suprantu, kad pasijutai, jog su tavimi buvo pasielgta nesąžiningai, tačiau…..“

Svarbiausia apsišarvuoti kantrybe, leisti vaikui rinktis ir leisti jam prisiimti atsakomybę už jo pačio pasirinkimus. Tėvai turėtų pateikti atžalai kelias logiškas alternatyvas, kad vaikas jaustųsi atsakingas už savo sprendimus ir būtinai leisti jiems patirti natūralias arba logines pasaekmes (p. s. sudaužius kaimynų langus, atimti kompiuterį, nėra nei natūrali, nei loginė pasekmė ).

 

 

  1. Vienas svarbiausių klausimų mamoms, kurios laukiasi jau antro mažylio. Kaip pirmagimį nuteikti šiam žingsniui jog išvengti pavydo?

 

Vienareikšmiškai pirmagimiai tikrai patirs „nukarūnavimo“ etapą, kai iš vienintelio, kuomet visas dėmesys (kurio būdavo daugiau ar mažiau, bet visas, kiek tėvai galėdavo skirti) buvo skiriamas tik jam. Tačiau šį etapą galima sušvelninti.

Pradėti kalbėti apie būsimą šeimos narį reikėtų jam esant įsčiuose. Rekomenduotina vyresnėliui rodyti, ką tėveliai turės daryti (keisti pampersus, žindyti), kaip rūpintis mažyliu ir paralelei vis priminti, ką tuometu veiks vyresnėlis. Kalbėti apie tai, kad dėmesys bus skirstomas abiems, kada ir kaip bus leidžiamas laikas su pirmagimiu. Pasakoti, kad mylėsite abu vienodai stipriai, bet skirtingai savo meilę išreikšite vienam ir kitam savo vaikui (juk mažesnį teks dažniau nešioti, čiūčiuoti, už rankos laikyti, pradedant pirmuosius žingsnius ir pan.).

Gimus antrąjai atžalai, su vyresnėliu reikėtų ir toliau kalbėtis: „nors mažąjį nešioju, čiūčiuoju dažniau, bet tai nereiškia, kad jį myliu labiau“. „Aš tave myliu ilgiau.“ „Suprantu, kad tu pasiilgsti laiko, kai mes buvom tik trise ir visas dėmesys buvo tik tau, bet dabar situacija pasikeitė. Mes visi mokomės paskirstyti/ priimti/ dalinti dėmesį“ ir pan.

Svarbu nepamiršti, kad vaikams nėra savaime suprantama, kas ir kaip vyksta, jiems viską nuolat reikia pasakyti, įgarsinti, parodyti. Taip išvengsite nereikalingų konfliktų.

 

Ir pabaigai, asmeniškai aš, niekada gyvenime neturėjau sunkesnio darbo už tarpusavio santykių kūrimą su vyru ir dukrytėmis, tačiau šio darbo atlygis (vaiko šypsena, apkabinimas, padėka, vienas kito palaikymas, supratimas, savalaikė kritika, paguoda bei rūpestis) nepaprastai didžiulis. Mano nuomone, pasistengti išties verta – rezultatas nuostabus! Linkiu ir skaitytojoms nepalūžti ir atminti, vaikų auklėjimas nėra duotybė, to mokomasi, o besimokant, būna ir klaidų. Svarbu jas atrasti, pripažinti ir nekartoti…

 

Agnė Vaiciukevičienė |

paštas: agne.vaiciukeviciene@gmail.com
Psichologinių konsultacijų kabinetas
Donelaičio g. 10, 3-17; Utena

Facebook: https://www.facebook.com/Psichologė-Agnė-Vaiciukevičienė

 

Balansinis dviratukas: kada pradėti mokytis ir kokį pasirinkti?

Gustas niekada nebuvo vežimo mylėtojas, tad nuo pat mažų dienų, keliaujant pasivaikščiot, reikėdavo sugalvoti įvairių atrakcijų ar būtų, kurie padėtų mažylį palinksminti ar užmigdyti vežime. Dažniausiai visgi pasivaikščiojimai baigdavosi tuščio vežimo stumimu, o mažasis viršininkas patogiai įsitaisęs ant rankų, stebi visą aplinką ir nė garselio neišleidžia. Bet jei tik bandai pailsėti ir vėl jį įgrūsti į vežimą, išgirsti tokį balselį, kokio nė nesapnavai. Tad kol buvo mažasis, labai gelbėjo nešynė. Joje ir dabar jam įdomu. Tačiau man per sunku, o kojos daužosi į kelėnus. Dėl to labai nepatogu vaikščioti, o nugara verkia paskutinėmis ašaromis.

Kai išmoko vaikščioti taip pat vežimas tapo nebeįdomus. Jeigu ne miego laikas, tai nelabai nori sedėti vežime. Nebent rengsi pasirodymus, kuriuos nemokamai galės stebėti ir visa aplink esanti auditoriją ir turbūt galvotų, jog šitai mamai jau senai stogelis išėjo laukais pasivaikščioti 🙂 Bet ir eiti kartais pavargsta, tai vėlgi reikia rasti būdą, kaip pasivaikščiojimas baigtųsi patogiai ir smagiai abiem mums. Nes į priekį nueinant po 5-6km, bijau jog einant atgal tiek pat reikės nešti jau 13kg sveriantį savo brangakmenį. Taigi pagalvojau jog reikia rasti kažkokią judėjimo priemonę, kurią jis išmoktų valdyti, o pasivaikščiojimai teiktų malonumą.

Internete pamačiau stilingus, ir ne itin didelius balansinius dviratukus. Atrodo dabar jie tokie ant bangos jog kas antras vaikas mieste su vėju pralekia pro mus, o Gustas savo vaikišku nuostabus žvilgsneliu palydi kiekvieną jauną vairuotoją ir atrodo jog ir pats norėtų šitaip skrieti parko takeliais.

 

Taigi išbandėme ir mes šią transporto priemonę. Pasirinkome medinį DIP DAP dviratuką. Būtent šį gamintoją rinkausi, nes dviratukai lengvi, bet tvirti. Reguliuojasi sėdynės aukštis, vairas apsaugo nuo pernelyg staigių posūkių. Pagamintas iš kokybiško medžio, tad turėtų būti ilgaamžis.

Tik gavę šiuos ratus, iškart išbandėme mūsų mini atostogose. Todėl pastebėjau keletą dalykų. Nors rašo jog dviratukas nuo dviejų metų, smalsumas buvo stipresnis už mane. Pabandėme jau dabar. Na ir tikrai matosi, pačiam važiuoti dar anktoka. Nors kartais jau ir išlaiko lygsvarą ir keletą kartų pasispyręs smagiai palydi vėją, tačiau važiuojant ilgiau, kažkodėl krenta ant šono drauge su visu dviračiu. Bet jų puslpapyje ir minima: mažyliai gali mokytis važiuoti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Taigi tikrai šis procesas reikalauja laiko ir turbūt nebus jog tą pačia akimirką atisėdęs, nulėks kaip ilgametę patirtį turintis vairuotojas. Tačiau smagu mums, nes jam įdomu. Išėjus pasivaikščioti Gustas pats nori tiesiog pastumdyti dviratuką jog jis pats pramankštintu savo ratukus. O dėl to ir ėjimas tampa įdomesnis tiek mums, tiek jam pačiam. O kartais užlipus pavažiuoti, vis tobulėja ir manau, sulaukęs jau antrojo gimtadienio lėks drauge su plaukus kedenančiu vėjeliu. Svarbiausias vaiko noras tobulėti ir geros emocijos mokinantis naujų dalykų…

 

 

 

Šeimyninės atostogos Ventspilyje

Kuomet artėjo ilgasis šventis savaitgalis vis mintyse dėliojau planą, ką visi šeimyniškai galėtume nuveikti. Labiausiai norėjosi jog būtų įdomu Gustui, turėtų veiklos ir parsivežtų naujų įspūdžių. Tuomet netikėtai internete perskaičiau jog visai netoliese esančiame Venstpilyje yra daugybę parkų ir smagių vietų būtent šeimoms su vaikais. Mes išbandėme visas pramogas bei aplekėme visą Venstpilį su dviračiais. O šiandien nekantrauju su Jumis pasidalinti visais įspūdžiais, labiausiai patikusiomis vietomis bei visu kelionės planu.

Kuomet jau vyras pasakė jog keliausime aplankyti šį miestelį. Atlikau visus namų darbus kruopščiai, ieškojau veiklos, net susiradau rekomenduojamas vietas pavalgyti. Ir mano vyrai užskaitė puikiai šį planą. Dabar viskuom pasidalinsiu ir su Jumis.

 

Taigi, išvažiavome ankstų penktadienio rytą, tačiau kelionė šiek tiek užtruko, kadangi visur vyko kelio remontas. Dėl to kelionė truko kur kas ilgiau, nei planavome. Bet mažyliui užmigus, laikas neprailgo. Atvykę iškarto įsikūrėme viešbutuke. Ir iškeliavome ieškoti nuotykiu.

 

Apie viską nuo pradžių ir po truputį.

 

APGYVENDINIMAS. Apsigyvenome svečių namuose Marbella. Kambarys buvo labai gražus ir tvarkingas. Gusto kambaryje laukė maniežas. Erdvės nebuvo labai daug, tačiau mes grįždavome čia tik pernakvoti. Tiesa, lova ir pagalvės nebuvo itin patogios nei man, nei vyrui. Kambaryje turėjome vonios kambarį. Na viskas, ko reikia. Taip pat bendroje erdvėje buvo virtuvėlė. Tad pusryčiam Gustui galėjau pagaminti mėgstamą kiaušinienę. Ir atlikę visus rytinius ritualus, iškeliaudavome tyrinėti miestą.

 

 

KAVINĖS. Ieškojome vietos, kur galėtume ne tik skaniai pavalgyti, tačiau ir mūsų mažasis viršininkas turėtų veiklos, kol maistas bus atneštas. Vos tik atvažiavę, keliavome į pirmąją pasitaikusią kavinę, nes visi trys buvome labai alkani. Taigi nukeliavome į kavinę Jūras Brize, adresu Vasarnicu iela 34. Kepsniai buvo labai skanūs, tačiau vaikam veiklos tik kelios supynės lauke. Vėliau visi pietūs ir vakarienės buvo Windau coffee  adresu Pils iela 25. Čia radome didžiulę žaidimų aikštelę viduje. Taip pat tuoletas pritaikytas mažųjų pervystymui. Čia radome ne tik vystymo lentyną, tačiu ir sauskelnių, kas mane labai nustebino. Taip pat maistas labai skanus ir ganėtinai draugiškos kainos. Personalas labai malonus. Tad su džiaugsmu vis grįždavome į šią kavinukę. Net kai Gustas užmigdavo ir galėdavome dviese ramiai pasidžiaugti pasimatymu, vistiek rinkomes šią, jau išbandytą vietą. Viską, ką valgėme buvo labai skanu. Tad rekomenduoju 100%.

 

PARKAI, ŽAIDIMAI SU VAIKAIS. Venstpilyje daugybė įvairių parkų, kur mažieji gali rasti įvairių supynių, čiuožynių ir kitokių smagių užsiėmimų. Pirmąjį vakarą apvažiavome visus su dviračiu. Kur Gustas parodydavo susidomėjimą stabtelėdavome ilgiau ir jis galėdavo smagiai praleisti laiką tarp kitų vaikų ir pramogų.

  • Vaikų miestelis- tai didžiulis parkas, kuriame Jūsų mažieji ras daugybę veiklos. Ir visa tai nemokamai. Supynės, čiuožyklos, įvairios laipynės. Na žodžiu ir mažiesiems ir šiek tiek didesniems veiklos tikrai bus nemažai. Apeiti visą parką gali užtrukti šiek tiek laiko. Daliai pramogų mūsų Gustas buvo per mažas, bet vistiek rado veiklos. Labiausiai patiko kapstytis smėlio dėžėje ir vaikščioti po medinius namelius ar važinėtis mašinomis. Parkas labai tvarkingas, galite nusipirkti ledų, kuriuos vyras išbandė ir sakė labai skanūs. Parko adresas: Lielais prospektas.
  • Vaikų parkas Fantazija. Čia taip pat daugybė įvairių nemokamų pramogų. Čia taip pat yra ir miško takas su su dvylika įvairių lygių sudėtingumo objektų. Šį parką rasite: Talsu iela.
  • Venstpilio nuotykių parkas- čia pramogos jau mokamos, tačiau užsiėmimai labai smagūs. Kamuoliukų batutas, įvairūs kiti batutai, čia jau ir didesniems vaikams tinkančios pramogos: nusileidimas padanga, mašinėlės ir kiti atrakcijonai. Gustui tiesa, veiklos buvo mažiau. Tačiau labai patiko fontanas ir važinėtis vandens mašinėle, kuri net šaudo vandens srovę. Tėtis saugojo mus šiame mūšio lauke, priešingu atveju, turbūt, būtume išlipę kiaurai šlapi. Truputį pasaugojau Gustą dėl didelio vėjo. Šis parkas įsikūręs: Saulės iela 141.
  • Venspilio vandens parkas. Jeigu oras neleis lankytis po miestą ir pažintį visus kampelius, puikus laiko praleidimas vandens parkas. Čia yra ir baseinas mažiesiems ir tėveliai ras pramogų ir visi išeis laimingi. Žinoma, jei vaikas, kaip ir mūsiškis vandens žmogus. Šį parką rasite: Lielais prospektas 33.
  • Pietinis molas- vaikams, čia galbūt, ir nėra labai įdomu, tačiau mums labai patiko ramiai pasivaikščioti, apžiūrėti įplaukiančius laivus ir uostą. Taip pat šiame kelyje daugybę didžiulių karvių. Manau vaikams jos taip pat paliks įspūdį.
  • Mėlynosios vėliavos paplūdimys. Vaikams čia taip pat yra pramogų. Supynės, žaidimų aikštelės. Tad jeigu norite aplankyti ir jūrą, galite drąsiai su vaikais keliauti čia. Bus smagu visiems.
  • Taip pat viename iš parkų, rasite garvežys, kuris reisuoja tam tikru laiku. Vaikams labai įdomi pramoga. O beto jis važiuoja pro Elnių parką, kuriame gyvena elniai, stirnos ir šernai.

Siūlau vežtis ir dviračius, mes su jais nuvažiuodavome į visus reikiamus taškus ir tuo pačius vis pamatydavome kažką naujo. Ištyrinėjome visą miestą ir smagiai keliavome grožėdamiesi gėlių parkais bei fontanais.

Taigi, tiek rekomendacijų šiam kartui. Manau savaitgalio pramogoms tikrai užteks ir visi drauge praleisite smagiai laiką. Šeimyninės atostogos Venstpilyje užskaitytos ir rekomenduojame Jums:)