Zaidimu namelis – atsiliepimai

Zaidimu namelis – vaikų džiaugsmas tiek vasarą tiek žiemą. Artėjant vasarai bei ilgėjant vakarams, dažnai pradeda tėvai sukti galvas, ką jų vaikai galėtų ne tik smagaus, bet ir naudingo nuveikti kieme. Juk nesinori jog visą vasarą mažieji namų gyventojai praleistų prie kompiuterinių žaidimų ar namuose. Tai kaip gi įrengti kiemą jog vaikai ten galėtų ne tik žaisti, smagiai leisti laiką, bet ir lavinti savo vaizduotę, o praleistas laikas lauke būtų kupinas neišdildomų įspūdžių ir prasmingas.

Nors ir papraščiausias būdas užimti vaikus- šiuolaikinės technologijos, tačiau kažin ar dažnas tėtis ar mama, norės jog vaiko vasara prabėgtų prie spalvotų ekranų. Nors tai ir papraščiausias ir pigiausias laiko praleidimo būdas, tačiau akivaizdu jog tėvai šiais laikas, kuomet ir taip vaikai ankščiau pradeda naudotis ekranais, nori jog kuo daugiau laisvo laiko praleistų gryname ore. Tad užtikrinti jog veiklos kieme būtų daug ir įtrauktų įvairaus amžiaus vaikus- labai svarbus aspektas pradedant įrenginėti nuosavą kiemą.

Jau ne vienas tyrimas įrodo jog žydrieji ekranai kenkia vaikų emocinei būsenai. Vakare jiems sunkiau užmigti, miegas nebe toks kokybiškas. Taip pat vaikai darosi jautresni, matyti vaizdai sukelia ne pačias geriausias emocijas, ką jau kalbėti apie žalą akims. Tad pats sveikiausias laiko praleidimo būdas sportiškai lauke.

zaidimu namelis

O kaip užtikrinti jog vaikai norėtų kuo ilgiau būti kieme? Vienas iš populiarėjančių būdų – vaikų nameliai. Turbūt, ne vienas iš jūsų pačių vaikystėje besislėpdami už medžio, pagalvodavote, kaip būtų nuostabu turėti savo nuosavą žaidimų namelį. Kur ne tik galėtume kviesti draugus iškepti smėlio pyragą ir pagardinti ką tik pradėjusiais žydėti obuoliais, bet ir smagiai leistis nuo čiuozyklų ar suptis sparnuotosiose supynėse. Turbūt, meluotumėte jeigu sakytumėte ne. O mes ir nepatikėtume. Medinis zaidimu namelis klasika kiekvieno vaiko vaikystėje. Tai labai smagus laiko praleidimo būdas kiekvienam. O jeigu dar pats mažylis gali išsirinkti spalvas, susikomplektuoti savo svajonių namelį, dekoruoti gėlėmis, savo piešiniais ar kitais jam įdomiais būdais, garantuojame jums nereikės sukti galvos, kaip vaiką iškrapštyti į lauką šiltą vasaros vakarą. Pradėsite galvoti, kaip tuos mažuosius padaužas parvaryti namo, bent jau miegui.

Kiekvienas išsirinks savo namelį.

Mažylio kambarys

Turbūt, visos mamoms, prieš ateinant mažyliui į pasaulį, nori sukurti kuo jaukesnę jo žaidimų aplinką, papuošti lovytę ir kuo gražiau įrengti kambarį. Žinoma, kai kurie dalykai yra tik mūsų norai, dėl bendro vaizdo ar stilingo dizaino, tačiau dabar, kai turiu progrą įrengti Gusto kambarį ir pas mus atkeliaujančios sesės, noriu jog viskas būtų ne tik praktiška, saugu, tačiau ir būtų gražu. Žinoma, Gustas jau kai kuriuose dalykuose išreiškia savo nuomonę, tad reikia į ją įsiklausyti, manau tuomet jam bus pačiam jaukiau gyventi savo kambaryje, kai bus įgyvendinti ir jo norai.

Pirmiausia kalbant apie kambarį, svarbiausias klausimas- lovytė. Dabar vis dar miega vaikiškame manieže, kuris jam darosi ankštas. Todėl nusprendėme naujame kambaryje stovės dabar itin “ant bangos” esanti lovytė- namelis. Jis pats sakė tokios nori, kuomet išbandė pas puseserę. Tai viliuosi jog ir miegoti norės ten labiau, negu tėvų lovoje J  Iš kur būtent pirksime šią lovytę dar nežinau, esu paieškose, tačiau manau rasime geriausią variantą kokybės, dydžio ir kainos santykiu.

Žaidimų erdvė, taip pat vienas svarbiausių dalykų mažam vaikui, netgi būdamas triejų metų, Gustas vis dar nori minkšto kamuoliukų baseino, kurį turime jau įsigyje, tačiau dabar stovi senelių namuose, kadangi neturime, kur jo laikyti. Mūsų kamuoliukų baseinas iš ČIA. Turime jau antrus metus ir esame patenkinti. Manau tai tikrai viena iš svarbiausių detalių vaiko kambaryje, ne tik suteikia jaukumo, gražų bendrą vaizdą, bet ir yra pasiteisinęs žaislas.

O kaip gi be naminės čiuožyklos į baseiną? Ją irgi galite rasti ČIA. Tai manau vienas iš smagiausių užsiėmimų, esant prastiems orams tiek vasarą, tiek žiemą. Smagiai čiuožinėti ir pasinerti į spalvotų kamuoliukų rojų.

Staliuką ir kėdutės vešimės į naująjį kambarį tuos pačius, kuriuos turime iki šiol. Tai jaukaus kampelio darbas, kuris tikrai pasiteisino visu 100%. Čia Gustas ne tik žaidžia, piešia, konstruoja lego, bet ir valgo ar žiūri filmukus. Tai čia ta zona, kur jis jaučiasi saugus, pagal savo ūgį, o tiesa, viena kėdutė iškeliavo į vonią, kur dabar pats savarankiškai užsilipęs gali pasiekti kriauklę ir nusiprausti. Tad dideliam vyrukui, tai didelis pasiekimas.

Palapinė- vienas iš labiausiai taip pat pasiteisinusių pirkinių. Dabar supakavome jau ir saugome naujam kambariui, tačiau kuomet turėjome namuose, Gustas ten eidavo ramiai pavartyti knygeles, o kartais net aplankydavo dėdė miegas. Tai ta vieta, kur jis jaučiasi saugus ir savo karalystėje.

Taip pat pastebėjau jog vaikams patinka žaisti labiau ant žemės, nei kur kitur. Tad jog būtų patogu įsitaisyti, labai praverčia ir žaidimų kilimėlis, kuris transformuojasi į maišą. Taip galime palaikyti ir tvarką kambaryje. Baigus žaisti tiesiog visi žaislai ir detalės susitraukią ir stilingą maišą, kuris turi savo kampą kambaryje. Todėl nebepergyvenu jog einant naktį saugoti mažylio miegą, galiu užlipti ant lego bombos, kas tai patyrė, turbūt atsimenat, koks tai saldus jausmas, kai maža detalė atrodo įsminga į pėdą J Mūsų maišas bus toks: https://mazyliopalepe.lt/produktas/maisai-zaislams/

Kai jau įsikursime naujuose namuose ir visos detalės ras savo vietą, būtinai pasidalinsiu su Jumis labiausiai pasiteisinusiais dalykais bei bendru vaizdu kambaryje. Manau tikrai bus jauku ne tik man, bet ir pačiam Gustui.

Sienu griovimas Klaipedoje – atsiliepimai

Sienu griovimas Klaipedoje – kapitalinių sienų griovimas. Griauname ne tik vidines, bet ir laukines butų, namų sienas. Visus griovimo darbus atliekame su savo profesionale technika, o statybines atliekas galime išvežti ir pasirūpinti viskuo nuo pradžios iki galo. Tad Jums nereikės dėl nieko sukti galvos, nurodyti tik reikiamą nugriauti sieną, o visu kitkuo pasirūpins mūsų profesionalų komanda, kuri šiais darbais užsiima jau ne vienerius metus, todėl garantuojame kokybės, kainos ir greičio santykį, kuris nepaliko dar nei vieno nepatenkinto kliento.

Kapitalinės sienos griovimas

Šis darbas reikalauja ne tik jėgos, bet ir žinių. Griovikas turi išmanyti pastatų specifiką, sienų struktūrą ir žinoti visus griovimo žingsnius nuo pradžios iki galo. Kapitalinių sienų griovimas yra gana atsakingas procesas. Atliekant šiuos darbus būtina laikytis visų saugumo reikalavimų bei išmanyti nešanęčiųjų bei paprastų sienų esmę. Kadangi mūsų komandoje dirba tik patyrę ir atsakingi specialistai, visi mūsų klientai lieka patenkinti darbais bei rekomenduoja mus kitiems. Todėl pats geriausias įvertinimas grįžtantys klientai.

Sienu griovimas klaipedoje

Viena iš populiariausių sienu griovimas klaipedoje paslaugų- tualeto ir vonios sujungimas. Darantis kapitalinius remontus, senos statybos butuose, klientai dažnai nori praplėsti erdves, o tai geriausiai padaryti galima sujungiant mažą tualeto erdvę su vonios kambariui. Todėl būtent sienos tarp wc ir vonios griovimas, pats populiariausias darbas mūsų komandai. Tai atliekame beveik kasdien, tad patirtis jau nesuskaičiuojama. O jeigu ir Jūs norite atlikti remonto darbus ir sujungti erdves, bet tam reikalingas sienų griovimas- mes esame Jūsų paslaugomis.

Kaimynų sutikimas – prieš atliekant sienu griovimo darbus

Taip pat vienas svarbus elementas, kurį turi žinoti keikvienas klientas norintis griauti kapitalinę sieną daugiabutyje, Jums reikalingas kaimynų sutikimas bei darbų projektas. Jeigu nežinote nuo ko pradėti ir kaip užsiimti  biurokratiniais darbais, galite taip pat kreiptis į mus. Mes Jus pakonstultuosime ir atsakysime į visus iškylančius klausimus. Taip sutaupysite laiko ir jau žinosite nuo ko reikia pradėti atliekant svarbius darbus Jūsų bute.

Taigi jeigu pribrendote remontams ir norite atsinaujinti bei sujungti savo erdves – griovimo darbai klaipeda Jūsų paslaugoms. Sutarsime darbų pradžią ir pabaigą, o visą kitą galite patikėti mums. Smagu jog mumis pasitiki jau ne vienas šimtas klientų.

Skaitykite daugiau: Mediniai nameliai

Darželio adaptacija: svarbiausi klausimai ir psichologės patarimai.

Likus vos kelioms savaitėms iki rudens ir darželio sezono, man vėl kirba širdyje nerimas, kaip Gustui po atostogų seksis sugrįžti į darželį. Nors pernai, labiau viskas gasdino, tačiau tas nerimas širdyje, paliekant vaiką- nedingsta. Todėl, norėdama šiek tiek nuraminti save ir Jus, kreipiausi į psichologę Simoną Velikienę, kuri labai konkrečiai atsakė į pačius svarbiausius klausimus, kaip reikėtų pradėti teisingą adaptaciją ir kaip ją palengvinti bei nuraminti savo vidines emocijas.

 

  1. Artėjant rudeniui, darželio sezonui, tėvai jau ima nerimauti, kaip mažiesiems seksis pratintis prie darželio, naujos aplinkos, naujų veidų. Ar yra kokia formulė, kaip reiktų pradėti nuteikti vaiką artėjantiems pokyčiams jog nebūtų vaikui tai lyg šaltas dušas?

Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad darželis yra naujas etapas vaikui, prie kurio reikėtų pradėti pratinti bent likus 2 savaitėms iki darželio lankymo pradžios. Pradžioje skatinčiau tėveliams kartu su vaiku nueiti prie būsimo darželio, apžiūrėti, kaip jis atrodo, galbūt pažaisti darželio žaidimų aikštelėje. Namuose galima pavartyti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna. Taip pat vertėtų pratinti prie darželio dienotvarkės, kad būtų panašus valgymo, miego, ėjimo į lauką laikas. Galima kartu su vaiku pažaisti, kaip atrodys jo diena darželyje, įtraukiant žaislus. Vaikui būtų naudinga pasakyti, kad darželyje bus daug įvairiausių smagių veiklų ir naujų žaislų, su kuriais galės pažaisti, susipažins su naujais draugais. Taip pat daželyje vaikas išmoks tokių dalykų, kurių dar nemoka, galbūt naujų dainelių, naujų darbelių, žaidimų. Svarbu pabrėžti, kad darželyje bus ne tik linksmybės, bet ten einama ir išmokti tam tikrų dalykų.

  1. Kaip reikėtų pratinti vaiką ir adaptuotis? Ar yra nustatytas laikas, per kiek vaikas turėtų priprasti, nuo kiek laiko praleisto darželyje reikėtų pradėti pratinti ar amžius nuo kada geriausia išleisti vaiką į darželį?

Geriausias laikas, nuo kada vaikas pagal raidą labiausiai yra pasiruošęs darželiui, tai 2, dar geriau 3 metai. Tokio amžiaus vaikas jau gali saugiai atsiskirti nuo mamos, yra savarankiškesnis, dažniausiai geba pats užsisegti užtrauktuką ar sagą, apsimauti batus, savarankiškai pavalgyti, taip pat ilgiau išlaiko dėmesį, gali ilgiau vienas žaisti nei mažesnio amžiaus vaikai. Taip pat vyresnis vaikas gali laikytis tam tikrų socialinių taisyklių, lengviau priimti suaugusiųjų požiūrį. Visgi, vertėtų prisiminti, kad visuomet egzistuoja individualūs skirtumai. Vaikai gali skirtis charakterio savybėmis, temperamentu, todėl vertėtų atsižvelgti į individualią vaiko raidą.

Dažnai tėveliai nerimauja, kad jų vaikas nepripranta prie darželio, daug verkia, sunkiai atsisveikina ir pan., tačiau normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5 – 6 mėn. Vertėtų suprasti, kad vaikui tenka prisitaikyti prie naujos dienotvarkės, naujų žmonių, mažiau skiriamo asmeninio dėmesio, naujų taisyklių, todėl natūralu, kad adaptacija gali užtrukti.

Patartina vos tik pradėjus vaiką vesti į darželį, nepalikti jo iš karto vieno. Pradžioje geriau pabūkite kartu kelias valandas, patyrinėkite kartu aplinką, žaislus, susipažinkite su auklėtojomis ir vaikais, ir palaipsniui ilginkite laiką, tai gali užtrukti iki keletos dienų ar net kelių savaičių. Galite keletai minučių atsitraukti, pasakyti vaikui, kad turite nueiti 10 min. paskambinti ir vėl grįžkite. Svarbiausia, žiūrėkite, kaip jausis vaikas, nes vieni vaikučiai pripranta greičiau, kiti lėčiau.

Labai svarbus šiuo atveju yra tėvų nusiteikimas dėl darželio lankymo. Suaugusieji turėtų būti tvirtai apsisprendę vaiką leisti į darželį ir stengtis kuo mažiau perduoti savo nerimą atžaloms, nes nuo tėvų savijautos labai priklauso ir pačio vaiko savijauta bei elgesys. Labai svarbu, kokią informaciją apie darželį skleidžia tėvai. Jei vaikas jaus tėvelių vidinę ramybę, pozityvų nusiteikimą, tuomet pats vaikas jausis ramus ir drąsus. Jei tėvai pradėję vesti vaiką į darželį pamato, kad vaikas verkia, nenori eiti, ir nusprendžia jo nebevesti, vaikas gali lengvai suprasti, kad kitą kartą, kai jis kažko nenorės, galima paverkti. Tėvai turėtų palaikyti, atjausti ir padrąsinti vaiką, suprasti, kad jam dabar yra iššūkius keliantis laikotarpis, tačiau tvirtai laikytis savo pozicijos ir stengtis nekeisti nuomonės.

  1. Sako, jog vaikai po darželio tampa pikti vakarais, nebe tokie kaip prieš pradedant lankyti naują ugdymo įstaigą, kas tai įtakoja ir kaip įmanoma to išvengti arba sumažinti tuos pykčio protrūkius?

Visų pirma, darželio lankymas yra nemenkas pokytis vaiko gyvenime, todėl nenuostabu, kad tai gali kelti įtampą, nerimą, neigiamas emocijas. Būna, kad vaikai darželyje elgiasi tinkamai, o grįžę namo pratrūksta, pasireiškia pykčiai. Taip gali nutikti, jei vaikas darželyje sulaiko emocijas ir jų neišreiškia, nes tai jam ne tokia saugi vieta kaip namai. Emocijos niekur nedingsta, susikaupusios per dieną, atėjus vakarui jos gali prasiveržti šalia artimiausių žmonių. Žinant tai vertėtų padėti vaikui nemalonias emocijas išveikti aktyvia veikla, tokia kaip pasivažinėjimas dviračiu ar paspirtuku, padūkimas lauke, kamuolio paspardymas ir pan.

  1. Koks turėtų būti atsisveikinimas su vaiku? Ilgas ar trumpas? Laukti kol nustos verkt ar išeit?

Atsisveikinimas su vaiku turėtų būti trumpas, neužsitęsęs. Natūralu, kad vaikas gali pradėti verkti, tačiau vertėtų išlikti tvirtiems ir jei jūs sau nusistatėte, kad šiandien vedate vaiką į darželį, susitarimo ir reikėtų laikytis, jo nekeisti. Tai turėtų būti trumpas atsisveikinimo ritualas, galite vaiką palydėti į grupę ar perduoti vaiką auklėtojai ir išeiti, geriau nelaukti, kol vaikas nustos verkti, nes atsisveikinimas kiekvieną kartą gali vis ilgėti ir vaikas pajus, kad verkdamas jis gali valdyti situaciją ir gauti papildomo tėvų dėmesio.

  1. Kokie ženklai rodo jog vaikui darželis kaip trauma ir jis nepripras ir geriau ieškotis auklės? Ar visi pripranta?

Kaip jau ir minėjau, kiekvienam vaikui adaptacijos periodas yra skirtingas ir gali trukti nuo kelių dienų iki pusės metų. Visgi darželyje vaikai išmoksta daug naudingų dalykų, būdami tarp vaikų jie mokosi socialinių įgūdžių, lavėja žaidimo įgūdžiai, savikontrolė, auga vaikų savarankiškumas, vaikai mokosi laikytis taisyklių. Liekant namuose gali būti sunkiau laikytis tam tikros struktūros ir rutinos, kuomet reikia išbūti atitinkamą laiko tarpą ryto rate, atliekant rankdarbius ir pan. Visgi, jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs. Galbūt ir tėveliai netiesiogiai perduoda savo nerimą ir nuogastavimus vaikui, kuris tą jaučia. Visgi, jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, tuštinimosi problemos ir pan.), pakito jo elgesys (tapo labai apatiškas ir irzlus arba pernelyg aktyvus, prieštaraujantis), reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais.

  1. Ką daryti jei vaikui pavėluota adaptacija? Ar reiktų nustot lankyti ar geriau pertraukų nedaryti?

Dažnai pasitaiko atvejų, kad pirmas dvi savaites vaikas noriai eina į darželį, o po kurio laiko pradeda priešintis, nebenorėti ten keliauti. Tai yra natūralus procesas, nes vaikas pradeda suprasti, kad tai nėra laikinas projektas, kad tėvai jį ves nuolat. Vertėtų stengtis nedaryti pertraukų, nes vaikas gali pajusti, kad jam išreiškus nepasitenkinimą galima išvengti darželio. Dėl to nuo pat pradžių labai svarbu vaikui akcentuoti, kad darželyje nėra vien tik smagūs žaidimai, tačiau ir veiklos, kurios gali kelti iššūkių, nes tokiu būdu mes mokomės.

  1. Ar kokia ryto rutina padėtų adaptacijai? Pažaidimai, sukurti atsisveikinimai, piešimas širdelės ant delniukų?

Iš tikrųjų ritualai yra labai sveikintinas dalykas, nes jų pasikartojimas sukuria vaikui stabilumo ir saugumo jausmą. Galite drauge sukurti jūsų sutartinį atsisveikinimą su tam tikra rankų kombinacija ar pabučiuoti vaiką prieš išeidami. Taip pat tinka pamojavimo ritualas, kada tėveliai pamojuoja vaikui iš lauko. Tai turėtų būti tam tikras susitarimo ženklas, po kurio vaikas žinotų, kad jo diena darželyje prasidėjo ir su tėveliais susitiks vakare ar kada yra sutarę. Taip pat vaikui greičiau priprasti prie darželio aplinkos gali padėti atsineštas mėgstamas žaislas (jei leidžia darželio taisyklės), medžiagos skiautelė iš namų ar tėvų nuotrauka, koks nors daiktas, kuris primintų vaikučiui artimuosius ir kad jis žinotų, jog nepaisant to, kad tėvelių šalia nėra, jis visada gali pažiūrėti į žaisliuką ar nuotrauką ir juos prisiminti, ir kad tėvai visada galvoja apie jį ir jį myli.

  1. Kurie vaiko pokyčiai yra natūralus adaptacijos reiškinys, o kurie jau turėtų priversti tėvus sunerimti? Ar mušimas, kandžiojimas tai vaiko apsauga išėjus į naują vietą ir tai laikina?

Adaptacija reiškia prisitaikymą, todėl natūralu, kad reikia laiko tam įvykti. Kaip jau minėjau anksčiau, jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos. Darželyje vaikas yra apsuptas kitų vaikų, todėl jis mokosi bendrauti, išreikšti savo norus, dalintis, bendradarbiauti, o mušimu ir kandžiojimusi jis gali parodyti nepritarimą, norą kontroliuoti ar lyderiauti, galbūt nežino, kaip priimti pralaimėjimą. Jei toks elgesio būdas padeda pasiekti tikslą, jis jį naudos dažniau, kol neišmoks kito, adaptyvesnio, būdo. Gali būti, kad vaikas namuose jaučiasi nugalintas, neįvertintas, galbūt stinga pasitikėjimo savimi, todėl darželyje nori atsigriebti ir parodyti savo galią. Pastebėjus tokį elgesį vertėtų ieškoti jo priežasties ir išsiaiškinti ko vaikas iš tikrųjų siekia.

  1. Ar reiktų pakoreguoti laisvalaikio leidimą su vaikais po darželio? Daugiau laiko skirti išvykoms ar ilsėtis saugioje namų aplinkoje?

Laisvalaikio leidimas po darželio labai priklauso nuo vaiko temperamento, elgesio ypatybių. Jei matote, kad mažylis po darželio trykšta energija, nenustygsta vietoje ar kaip tik pasireiškia pykčiai, prieštaravimai, tuomet geriau laisvalaikį praleisti aktyviai, kad vaikas galėtų išsikrauti. Jei matote, kad vaikas jūsų išsiilgęs, nori pabūti kuo daugiau laiko su jumis, tuomet galite užsiimti ramesne veikla, kartu pasigaminti kokį patiekalą, pažaisti. Turbūt svarbiausias dalykas – neperkrauti vaikų įvairiais būreliais, nes vaikai per dieną ir taip yra užimti. Taip pat svarbu stengtis kiek įmanoma labiau savaitgalį laikytis panašios rutinos kaip ir darželyje, panašiu metu valgyti, miegoti, nes dažniausiai pirmadieniais vaikams būna itin sunku sugrįžti prie nustatytos darželio tvarkos.

  1. Sakoma, jog visos vaikų ligos darželyje nuo streso, kaip reiktų jį sumažinti maksimaliai? Ir ar po ligos vėl laukia nauja adaptacija ar nereikėtų grįžimo sureikšminti ir akcentuoti?

Adaptaciniu laikotarpiu vaikai dažniau serga dėl streso, vykstančių pokyčių. Imuninė sistema labai susijusi su mūsų emocine savijauta, todėl natūralu, kad ligos šiuo laikotarpiu gali padažnėti ir to išvengti gali būti sunku. Taip pat darželyje jos ir plinta daug greičiau, nes vaikai dažniausiai būna dideliame kolektyve. Vienintelis būdas – stiprinti vaiko imuninę sistemą, neperduoti vaikui papildomo streso savo nerimavimu, neigiamu nusiteikimu darželio atžvilgiu. Būdamas namuose vaikas gali kažkiek atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl tokios “pertraukos” kartais yra į naudą. Pasveikus su vaiku vėl reikėtų prisiminti darželio dienos rutiną, taisykles, galima pirmą dieną vaiką palikti trumpiau, kad jis galėtų po truputį grįžti į darželio ritmą.

  1. Gal turite, kokių patarimų kaip mamoms nusiraminti, neperteikti streso vaikui ir su kuo mažiau streso priimti artėjančius pokyčius?

Svarbiausia vidinis nusiteikimas, paklauskite savęs ar jau esate pasirengusios paleisti vaiką pabūti atskirai nuo jūsų. Sumažinti nerimą gali padėti tam tikri “namų darbai”, atlikti norint surinkti kuo daugiau reikiamos informacijos apie darželį. Susitikite su būsimomis auklėtojomis, pabendraukite, išsiaiškinkite darželio taisykles, valgiaraštį, dienos veiklų planą, kokius daiktus reikia pasiimti į darželį. Papasakokite auklėtojoms apie savo vaiką, ką jis mėgsta, kas jį sudirgina, kaip geriausiai sekasi užmigti ar jį nuraminti ir pan. Aptarkite su auklėtoja pirmasias savaites darželyje, sužinokite, kiek laiko galėsite pabūti su vaiku, ar bus galimybė susisiekti su auklėtoja ir paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui. Išsiklausinėkite kuo daugiau klausimų, kad jaustumetės ramiai ir užtikrintai, tokiu atveju ir vaiko adaptacija bus lengvesnė.

 

Vaikų psichologė Simona Velikienė

Vaiko dantukų priežiūra

Vis dar dažnai kyla klausimų ir diskusijų, kada ir kaip prižiūrėti pirmuosius mažylio dantukus. Aš už tai jog darytume viską, kas gali apsaugoti mažylio dantukus nuo pirmųjų dienų ir apskritai jog dantų valymasis taptų natūraliu ir kasdieniu procesu, gali pradėti tai daryti dar net neišdygus pirmiesiems dantims. Taip vaikas supras jog šis ritualas kasdienis ir ateityje yra tikimybė išvengti didelių dramų norint tinkamai išsivalyti dantukus prieš miegą ar ryte. O taip pat ir pamasažuosite mažylio dantenas, kas gali sumažinti skausmą dantų dygimo metu, tad kaip sakoma vienu šūviu- du zuikiai 🙂

 

Kariesio (dantų ėduonies)- atsiradimo priežastis yra bakterijos esančios mūsų burnoje. Jeigu blogai nuvalome dantų apnašą, kuriame ir gyvena šios bakterijos, prasideda danties audinio irimas. Todėl labai svarbu ne tik valytis dantis ryte ir vakare, bet ir tai daryti kruopščiai ir efektyviai. Kol vaikai neišmoksta rašyti, dažniausiai jų rankų judesiai nėra tokie koordinuoti ir patartina iki 6-7 metų tėvams padėti išsivalyti dantukus. Tai nereiškia jog viską turit padaryti Jūs. Mokyti proceso ir kaip taisiklingai valytis, galite ir ankščiau, tačiau pabaigti viską išvalyti tinkamai turėtumėte Jūs, kol vaikas pas sugebės tai padaryti.

 

Didžiausias priešas mažylio dantims- saldūs, gazuoti gėrimai, saldumynai. Tad siūlyčiau šių produktų vengti kiek įmanoma ilgiau arba vartoti saikingai. Naktinis maitinimas taip pat labai kenkia, tačiau jeigu mažylis maitinamas pieno mišiniu, nes juose yra daug cukraus, kuris ir gali sukelti buteliuko kariesą, jei vaikas naktį geria pieno mišinį, po valgio reikėtų bent jau drėgna merle nuvalyti apnašą, tai padės dantukus išsaugoti ilgiau.

Dantims kenkia ir nuolatinis užkandžiavimas, kadangi taip nuolat palaikoma burnoje rūgštinė terpė ardanti dantis.

 

Kokie maisto produktai stiprina dantis? 

  • pienas, jogurtas, sūris;
  • obuoliai;
  • kiaušiniai;
  • daržovės.

Visi šie maisto produktai reikalingi ne tik bendrai gerai organizmo sveikatai bei pilnavertei mitybai, bet ir dantukams.

 

Išdygus dantukams, reikėtų iškarto pradėti naudoti šepetėlį. Kokį pasirinkti? Tiek vaikams, tiek suaugusiems reikėtų naudoti tik minkštus dantų šepetėlius. Kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, jos pradės kraujuoti ir vaikams šis procesas bus itin nemalonus, o su laiku gali visiškai atsisakyti valyti dantis.

Antraisiais gyvenimo metais, renkantis dantų pastą su fluoru, reiktų atkreipti dėmesį jog fluoro dalelių turėtų būti 250-600. Pasto reikėtų naudoti po labai nedidelį kiekį, maždaug tiek- koks jo mažojo piršto nagas. Kol vaikas nemoka tinkamai išspjauti ir išskalauti pastos, per didelis fluoro kiekis gali sukelti fluoroze ir ateityje dantukai turės baltas dėmeles.

Vis dar girdžiu klaidingą nuomonę, jog sugedus pieniniams dantims, neva jų taisyti nereikia. Juk vistiek iškris. Tačiau, aš su šia nuomone nesutikčiau. Negydomi dantys gali sukelti skausmą ir infekciją, o ši gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. O jeigu anksti ištraukiamas pieninis dantukas, tai gali įtakoti ir visų nuolatinių dantų vietą burnoje ir dantys gali išdygti kreivi. Tad labai svarbu kuo ilgiau stengtis išsaugoti nuolatinio dantuko vietą.

Nepamiškite- dantų šepetėlius ir vaikams reikėtų keisti bent kas tris mėnesius, pamačius pirmuosius nusidevėjimo požymius, jeigu tai nutinka ankščiau arba persirgus infekcinėmis ligomis.

Ar esate girdėję apie silantus?

Silantai jau naudojami nuolatiniams dantukams apsaugoti. Todėl vos tik pradėjo dygti nuolatiniai krūminiai dantys, reikėtų prižiūrėti jog vaikas taisyklingai išsivalytų dantų vageles, nes į jas labiausiai kaupiasi maisto likučiai. O kuomet dantys pilnai išdygsta, rekomenduojama silantuoti.

Silantai- tai medžiaga, kuria užliejamos dantų vagelės. Ji užpildo įdubimus, neleidžia užsilaikyti maistui ir apnašui, išskiria fluorą, kuris sutvirtina dantį.

Mūsų rekomendacijos: dantis valome du kartus per dieną. Ryte- po pusryčių jog išvalytume visus maisto likučius. Vakare prieš einant miegoti, kai jau vaikas nieko nebegers ir neužkandžiaus. Tačiau kartais tai tampa ne visai įmanoma, tad jeigu ištrokšta duodu atsigerti tik vandens, o jeigu taip jau nutinka jog ir užkandžiauja tad valymo procesą vėl kartojame. Naudoju minkštą dantų šepetėlį, pastą naudojame su rekomenduojamu kiekiu fluoro, Gustas jau beveik pats išspjauna ir tinkamai išssiskalauja, tad renkuosi pastą su fluoru jog užkirstume kelią ėduoniui. Valymo procesą pradėjome nuo labai anksti, dar kai ir nebuvo pirmųjų dantukų, taip pakasydavau dantenas ir pripratinau prie šio kasdienio proceso. Nors žinoma pasitaiko dienų, kai ir dabar nesinori gražiai išsivalyti, tačiau šiuo klausimu griežtai. Verčiamės per galvą, visaip bendraujam ir bandom jog nei vienas vakaras ar rytas nepraeitų be dantų valymosi ritualo.

 

 

 

 

Vaiko smegenys imliausios pirmuosius penkerius metus?

Turbūt, ne kartą esate girdėja apie Montesori, Valdorfo, Reggio Emilia ir kitus mokymo metodus patiems mažiausiems. Tiesa, nemažai domėjausi dar prieš išleidžiant Gustą į darželį, dabar dar labiau jog galėtume laiką namie leisti ne tik smagiai, bet ir naudingai. Ir skaitant įvairiausius straipsnius ir mokyklų aprašus visame pasaulyje, sužinojau daugybę naujų ir itin svarbių dalykų, na bent jau man atrodė itin svarbūs. Tad noriu pasidalinti ir su Jumis. Pirmiausia ar žinojote jog vaiko smegenys imliausios mokytis yra pirmuosius penkerius gyvenimo metus? Atrodo dar labai mažas, tačiau jo smegenys šitaip suprogramuotos jog jos puikiai kaupia ir įsisavina informaciją. Dėl to daugelyje užsienio šalių, ugdymas privalomas nuo ketverių ar penkerių metų, vaikai mokomi įvairiausių kalbų, ne tik gimtosios ir tai nėra jiems kančia. Pažinimas ir mokslas perpintas su žaidimais. Jiem ne tik naudinga, tačiau ir patys rodo norą mokytis ir kasdien patirti naujausių nuotykių.

Tad šiandien šiek tiek apie kelis mokymo metodus, kokie jų pliusai ar minusai, bei kaip galime savo mažuosius Einšteinus ugdyti net ir namuose.

 

Montesori

 

Daktarė Marta Montesori naudojo specifinį mokymo ugdymą. Ir jos manymu, visi vaikai geba išmokti, tačiau vieni greičiau, kiti lėčiau. Vaikams ugdyti įgūdžius reikia suteikiant laisvę mokytis iš savo patirties. Aplinka turi būti unikali ir kruopščiai sukurta jog padėtų atskleisti kiekvieno vaiko potencialą bei leistų pažinti mus supantį pasaulį.

Vaikai skatinami tyrinėti natūralią aplinką, pažinti maistą ir visus gyvenišmiškus dėsnius per patirtį. Vaikams leidžiama patiems kurti įvairius projektus, kur pedagogas tik sukuria mokymuisi palankią aplinką. Tai skatina vaikus labiau savimi pasitikėti, žadina jų smalsumą ir moko kritinio mąstymo.

Šio ugdymo metodo pliustai:

  • ugdo vaiko savarankiškumą;
  • visi mokymo sprendimai remiasi stebint individualų vaiką ir jo sugebėjimus;
  • moko vaikus pasirinkimo laisvės, tačiau suvokiant realias pasėkmes, bei moko pasirinkti laikantis taisyklių ir elgsenos normų;
  • vaiko aktyvumas ir jo interesai nėra užgožiami;
  • Vaikai mokosi spręsti iškilusias problemas, mokosi dirbti patys, įgauna sėkmės patirties.

Daugybę žaidimų ir lavinančių užsiėmimų, kurie remiasi šia ugdymo metodika, galite rasti čia.

 

Reggio Emilia

Pagal Reggio Emilia sistemą, vaiko intelektualiniai gebėjimai turi būti ugdomi plėtojant jo išraišką, pažįstant simbolius, turtinant etikos, logikos ir vaizdinių „kalbas”. Maži vaikai skatinami tirti juos supančią aplinką ir išreikšti save. Tai gali būti žodžiai, judesiai, piešimas, tapyba, konstravimas, lipdymas, šešėlių teatras, koliažai, dramos teatras, muzika ar daugelis kitų būdų.

Pagrindiniai šio ugdymo metodo principai:

  • Centras yra vaikais– kiekvienas vaikas skirtingas ir turi savo gebėjimus. Jų vystymasis ir augimo ritmas skiriasi, todėl jie ir negali būti visi vienodi. Todėl ugdymas ir aplinkos kūrimas turi prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių;
  • Vaikas turi šimtą kalbų – šimtą būdų atrasti, suprasti, šimtą būdų girdėti, matyti. Svarbu sukurti vaikui sąlygas išreikšti save įvairiais būdais. Negalime teigti jog jis per mažas ar per didelis, jei rodo norą vienam ar kitam užsiėmimui. Reikia gerbti vaiko norus ir ieškoti, kokia kalba jis nori kalbėti. Nesvarbu ar tai teatras, muzika, šokis ar kita;
  • Aplinka- trečias pedagogas- kuriama aplinka turi būti tokia, jog vaikas gerai jaustųsi, kuri suteiktų jam galimybes tobulėti, pažinti save ir įgyvendinti savo idėjas;
  • Vaikas yra laisvas ir turi savo teisių- pedagogai žiūri į vaikus, kaip į turinčius teises, o ne poreikius. Vaikas turi laiką kūrybai ir sau. Pedagogai stebi kiekvieno vaiko ugdymo pokyčius, tobulėjimą ir pritaiko mokymosi procesą pagal kiekvieną vaiką individualiai;
  • Pedagogas – tai vaiko ir šeimos partneris- pedagogas turi būti šalia vaiko. Ne priekyje ir ne aukštesnis. O būti šalia ir padėti atrasi save, atsiskleisti, išreikšti save per tam tikrus gebėjimus. Stebėti vaiką ir skatinti jį džiaugtis savo sėkme.
  • Svarbus yra vaiko patirties kaupimas (dokumentavimas)- kaupdami vaiko piešinius ar kitus darbus, mes ne tik parodome pagarbą jo kūrybai, bet ir galime stebėti pokyčius ir progresą per tam tikrą laiką.

Esminė šios metodikos mintis- jog vaikas turi teisę rinktis, turi teisę save atrasti, turi teisę į laisvę. Jeigu šiandien nenori piešti medžio, o nori saulės, jis gali piešti ją.

Jeigu norite savo vaikui taikyti šio ugdymo metodus, galite rasti žaidimų ir užsiėmimų čia.

 

Visoje mūsų raidoje, tokio palankaus laiko mokytis, kaip pirmuosius penkerius metus, daugiau nebėra. Todėl labai svarbu padėti vaikams tą laiką išnaudoti tikslingai. Nesakau jog reikia nuo pirmųjų dienų mokyti įvairiausių dalykų, tačiau kiekvienas žaidimas gali būti ir ugdymo priemonė. Ar žinojote jog visi vaikai gimsta su absoliučia klausa? Ir tik nuo mūsų priklauso ar mes padėsime vaikui ją ugdyti ar pamiršime. Mokymąsis nėra vadovėlių skaitymas nuo mažų dienų. Mokymąsis yra ir muzikos klausimas laisvu metu, smagus grojimas vaikiškais instrumentais, šokis. Mes su Gustu turime tradiciją vakarui nusiraminimui arba dainuoti, arba šokti. Taip taip atrodo prieš meigą veikla turėtų būti ramesnė, bet jis pats pasirinko, ko jam reikia prieš miegą. O mes padedame jam įvykdyti savo dienos ritualus.

Įvairūs rūšiavimo žaidimai, taip pat yra lavinimas ne tik smulkios motorikos, kas labai svarbu kalbai, tačiau ir ugdo vaiko norą pažinti. Pasidomėjus giliau, pasirodo jog kiekvienas žaidimas gali būti iš esmės naudingas ir tapti pagrindu sėkmingai vaiko ateičiai.

Kelionės taip pat neatsiejamas dalykas nuo vaiko pasaulio pažinimo bei tobulėjimo. Ir aš nekalbu apie ilgas ir brangias. Tačiau jau ir pati pastebėjau jog net trumpa išvyka į zoo ar kitą miestą, mano Gustą paverčia dar brandesniu, išmoko jį dar naujų dalykų. O emocijas pasirodo jie kažkur jau krauna ir laiko ir tie, kas sakysite neverta su vaiku keliauti, pažinti ar mokytis, nes vistiek pamirš- nesutiksiu visiškai. Žinoma, galbūt priklauso nuo vaiko, bet mane stebina, kiek jau visko daug prisimena dviejų su puse metų vaikas. Taip jis atsimena mūsų keliones, žinoma ne viską, bet tai kas paliko didžiausius įspūdžius, dar iki šiol sukasi galvoje 🙂